„Žinia apie man paskirtą premiją buvo netikėta ir kartu be galo džiugi. Ar tai reiškia, kad tarpdisciplininis menas tampa vis labiau aktualesnis? Turbūt. Keičiantis kartoms, keičiantis laikui, mąstymui, keičiasi ir meno suvokimas“, – teigė menininkas.
Paklaustas, kiek jam asmeniškai svarbus Nacionalinės premijos komisijos išskirtas jo įvertinimas už kultūrinių stereotipų kritiką, D.Liškevičius teigė, kad šis kūrybos aspektas jam yra labai svarbus.
„Kritiką suprasti nėra lengva, todėl ir menininko iškeliami klausimai turi būti nepatogūs. Taip nutiko ir su mano videoperformansu „Kliaksas / Restartas“, kuris šių metų pavasarį sulaukė didžiulio atgarsio. Šis kūrinys buvo orientuotas į ateitį ir tik dabar, atėjus laikui, sulaukė atgarsio. Kūrinys tapo aktualus, nes mes ėmėme gyventi laike ir tokiomis aplinkybėmis, apie ką ir kalba šis videoperformansas. Kartais meno kūrinys pralenkia laiką“, – teigė D.Liškevičius.
Paklaustas, kokiomis idėjomis gyvena šiandien, menininkas teigė apmąstantis mūsų laiką ir miestuose itin įsisiūbavusias renovacijas, kur beatodairiškai keičiama visa, kas buvo sena.
„Kauno muziejui esu atidavęs senosios Laivės alėjos plyteles saugojimui, laikui, kada jos taps vertybe. Toli gražu ne kiekviena renovacija yra tikslinga. Tačiau esminis klausimas – ką mes ketiname išsaugoti savo istorijai. Todėl, kad ir kokie skaudūs būtų istoriniai faktai, būtina išsaugoti net ir tuos ženklus ateinančioms kartoms, kad žinotų ir suprastų“, – teigė D.Liškevičius.
Anot jo, kiekvienas menininkas turi turėti viziją, kad galėtų pasakyti daugiau, nei įprasta.
„Kūrinio idėja pati pasirenka meno kūrinio formą, kuri geriausiai ją išreiškia ir yra paveikiausia. Todėl tarpdisciplininio meno kūrėjas yra laisvas žongliruoti skirtingomis formomis – tai nėra taip svarbu. Esmė – ne kaip, o kas išreiškiama kūrinyje. Tapybos kūrinys, performansas, skulptūra ar videofilmas – ne taip svarbu“, – pasakojo kūrėjas
D.Liškevičius (g. 1970) – skulptorius, performanso ir video menininkas, kurio darbai nupirkti muziejų ir privačių kolekcionierių užsienyje ir Lietuvoje. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 2015 metais su instaliacija „Muziejus“ reprezentavo Lietuvą tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. Apdovanotas Antano Mončio premija, pelnė įdomiausio jaunojo menininko prizą parodoje „Duona ir druska“.
