15min M.Ivaškevičius sakė, kad naujiena apie tai kad jis gavo Nacionalinę premiją, jį pasiekė viešint Sachaline. „Aš ne Lietuvoje ir čia greit bus vidurnaktis. Labai geras jausmas, lavina sveikinimų, ką čia daugiau pakomentuosi“, – lakoniškai apie gautą įvertinimą sakė M.Ivaškevičius.
Neseniai Meksikoje viešėjęs M.Ivaškevičius sakė, kad iš Sachalino skris į Taliną, kur dvejus metus vadovaus vienam teatrui, o tuomet į Vokietiją, kur dabar laikinai gyvena.
M.Ivaškevičius laikomas vienu talentingiausių lietuvių rašytojų, tačiau jau kurį laiką nepasirodo jo naujų kūrinių. Paklaustas, ar artimu laiku bus išleistas jo naujas literatūros kūrinys, jis sakė, kad planuoja tai, tačiau kada tai bus ir apskritai kada bus, kol kas bijo prognozuoti.
Beje, kuomet 2002 metais pasirodė jo romanas „Žali“, M.Ivaškevičius sulaukė prieštaringų įvertinimų – ne visiems patiko, kaip jis savo kūrinyje vaizdavo partizanus, jis buvo net kaltintas istorinės atminties paniekinimu. Į klausimą, kaip reaguoja į tai, kad dabar įvertintas būtent už drąsą, M.Ivaškevičius sakė, kad to nesureikšmina. „Aš nesureikšminčiau tų formuluočių, už ką yra skiriama premija. Pats esu dalyvavęs įvairiuose žiuri, kur reikėdavo suformuluoti kažką panašaus. Reikia, tai ir sugalvoji“, – sakė jis.
Marius Ivaškevičius (g. 1973) – dramaturgas, prozininkas, kino scenaristas. Svarbiausi kūriniai: pjesės „Išvarymas“ (2012), „Madagaskaras“ (2004), „Rusiškas romanas“ (2017), romanas „Žali“ (2002). Autoriaus kūryba versta į lenkų, vokiečių, slovėnų, prancūzų, rusų, baltarusių, italų, anglų kalbas.
Rašytojas yra pelnęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premiją, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Už pjesę „Rusišką romanas“ pelnė svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – „Auksinę kaukę“.