„Su jo dukra kalbėjau, tai ji man patvirtino“, – sakė E.Bogdanienė.
Ji teigė su menininku maždaug dešimtmetį dirbusi Vilniaus dailės akademijoje.
„Dirbome Tekstilės katedroje. Aš tuomet buvau vedėja, o jis – profesorius. Maždaug prieš 20 metų pradėjome, o prieš 10 baigėme“, – sakė ji.
Jis visą gyvenimą buvo labai kūrybingas, savarankiškas, laisvas.
Pasak E.Bogdanienės, L.L.Katinas buvo „individualistas, kaip tikras katinas, kuris vaikšto vienas“. Tačiau ji pabrėžė, kad tapytojas nebuvo vienišas.
„Jis visą gyvenimą buvo labai kūrybingas, savarankiškas, laisvas. Linas Katinas ir laisvė yra tas pats. Tokių laisvų žmonių mūsų visuomenėje labai mažai yra“, – kalbėjo Dailininkų sąjungos vadovė.
Ji taip pat teigė, kad meninis pašaukimas L.L.Katinui buvo itin svarbus.
„Šiuolaikinio meno centre buvo toks jo performansas, kur jis turėjo sukalti vinis į savo paveikslą. Bet kai jis ėjo į Šiuolaikinio meno centro kiemelį, nepastebėjo tokių didelių vitrininių langų, o jie buvo tokie švarūs, kad jis ėjo ir išėjo per tą stiklą. Susipjaustė visas kojas. Mes galvojom, kad jau šakės, o jis vis tiek visas kruvinas sukalė tas vinis į savo paveikslą“, – teigė E.Bogdanienė ir pridūrė, kad menininko tapybos kūriniai, instaliacijos, performansai yra didelė vertybė.
Pasak Dailininkų sąjungos vadovės, L.L.Katino kritika – griežta, bet teisinga.
„Tu suvokdavai, kad jei jis sako pastabą, tu turi jos labai gerai įsiklausyti. Jis buvo toks išminčius, kaip aš sakau, šamanas“, – prisiminimais dalinosi ji.
L.L.Katinas gimė 1941 metais Radviliškyje. 1964 metais Lietuvos dailės institute baigė architektūrą, o nuo 1967 metų rengė savo darbų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Tais pačiais metais menininkas tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1999 metais L.L.Katinas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Tapytojo kūryba apibūdinama kaip kosmologiška. Joje dominuoja nežemiškų erdvių, dangaus kūnų, visatos procesų įvaizdžiai.
Gitanas Nausėda: mūsų šalis neteko ryškios kultūros pasaulio asmenybės
Šalies vadovas G.Nausėda pareiškė užuojautą dėl tapytojo L.L.Katino mirties.
Pasak Prezidento, mūsų šalis neteko ryškios meno ir kultūros pasaulio asmenybės, savo gyvenimu ir kūryba simboliškai įkūnijusios Lietuvos raidos patirtis. Dėl sovietinės konjunktūros priverstas atsisakyti architekto profesijos, L.L.Katinas pasirinko dailininko kelią, kuriame nuosekliai skleidė kūrybinės laisvės bei meninės raiškos įvairovės idėjas.
„Žanrų požiūriu įvairiopa kūryba, kurioje meniškai persipina asmeniniai dailininko išgyvenimai, tautiniai motyvai, krikščioniška tematika, kitų kultūrų civilizaciniai simboliai, reikšmingai papildė ir praturtino Lietuvos kultūros paveikslą“, – užuojautoje teigia šalies vadovas.
Prezidentas išreiškė nuoširdžią užuojautą L.L.Katino šeimai, draugams ir bendražygiams.
Premjerė reiškia užuojautą dėl dailininko Lino Leono Katino mirties
I.Šimonytė: tai buvo vienas pirmųjų mūsų moderniosios dailės kūrėjų
„Lietuva neteko talentingo kūrėjo, meistriškai valdžiusio įvairius dailės stilius ir žanrus, laisvai kalbėjusio skirtingų kultūrų kalbomis, tačiau visada likusio ištikimu savosios žemės tradicijoms. Tai buvo vienas pirmųjų mūsų moderniosios dailės kūrėjų, dar gūdžiu sovietmečiu parodęs kelią ateities kartoms.
Dėl iškilaus menininko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, visiems, kuriuos žavėjo ir visada kerės laisvas ir daugiaprasmis Lino Leono Katino potėpis“, - sakoma premjerės Ingridos Šimonytės užuojautoje.
