Kaip teigė Ž.Diawara, savo pirmininkavo laikotarpiu ji ir toliau sieks, kad kūrybinės ir kultūrinės industrijos (KKI) užimtų lygiavertiškas pozicijas naudojantis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis bei struktūrinėmis lėšomis.
„Mes siekiame dialogo su Kultūros ministerija, bet norime dirbti ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – teigė ji.
S.Kairio teigimu, iš RRF 30 mln. bus skirta e.kultūrai, o 34 mln. – investicijoms į lietuvių kalbos technologinių išteklių sukūrimą. Tačiau Ž.Diawara teigė, kad jos atstovaujamų industrijų šie pinigai nepasieks, „nors jie ir buvo skirti ekonominiam sektoriaus gaivinimui“.
Tačiau vis dar yra vietų, kuriose matome galimybių, tačiau kiti to nemato.
15min teiravosi, kiek NKIKIA teiktų projektų pavyko įgyvendinti? „Įdėjų turėjome gal ir daugiau, bet judesys šiame sektoriuje iš tiesų vyksta. Džiaugiamės, kad mūsų asociacijos inicijuoti „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ jau aptariami. Be to, REACT-EU lėšos (15,5 mln. Eur) bus skiriamos kultūros kūrybinėms industrijoms. Puiku, kad įdirbis, įgytas dar prieš karantiną, nenusėdo į stalčius. Tačiau vis dar yra vietų, kuriose matome galimybių, tačiau kiti to nemato.“
„Kalbant apie Europinius struktūrinius ir RRF pinigus didžiausias prioritetas skiriamas sumaniai specializacijai. Anksčiau ten buvo įtraukta ir „kūrybinga ir įtrauki visuomenė“, tačiau šiuo metu yra išbraukta. Nors „Europos horizontas“ šį prioritetą ir išskiria. Mūsų manymu, tai yra viena svarbiausių investicinių grandžių, kuriant pažangią ir inovatyvią Lietuvą.“
Lietuvoje esama didžiulio kūrybinio potencialo.
Vadovė mano, kad skaitmenizavimas, inovacijų ir naujų technologijų taikymas yra galimybė sektoriui transformuotis. Tai padėtų vystytis kūrybiniam verslui, didinti turinio prieinamumą per platformų, virtualių galerijų, festivalių kūrimą. „Tai yra viso labo keli pasaulinių tendencijų pavyzdžiai, kurių nevertėtų praleisti”, – pasakojo ji
Ar Lietuvos KKI žengia koja kojon su kitomis Europos, Amerikos, Azijos industrijomis? Pateikusi 2019-ųjų pergalę Venecijos bienalėje kaip pavyzdį, Ž.Diawara teigė, kad Lietuvoje esama didžiulio kūrybinio potencialo. „O nepriklausomas KKI sektorius būtent ir seka tarptautines tendencijas bei yra pajėgus siūlyti inovatyvius sprendimus. Vienas pavyzdžių – festivalio „Kino pavasaris“ persikėlimas į virtualią erdvę karantino metu.“
Kultūros ekonomika yra tarsi našlaitė – kad ir kaip bepažiūrėsi, Kultūros ministerija labiau rūpinasi nacionaline kultūra ir įstaigomis.
„Atsiradus palankesnėms galimybėms, net neabejoju, kad atsirastų ir daug daugiau idėjų“, – tikino ji.
„KKI apskritai, kaip sąvoka, yra inovacija, – sakė Ž.Diawara. – Ši industrija vis dar stipriai vystosi, o pastarieji 15 metų yra proveržio laikotarpis. O valstybiniu lygmeniu tiesiog nespėjama su tuo, kas vyksta rinkoje. Tad matosi, kad kultūros ekonomika yra tarsi našlaitė – kad ir kaip bepažiūrėsi, Kultūros ministerija labiau rūpinasi nacionaline kultūra ir įstaigomis.“
