-
Nuo džiazo festivalių, juostelių pynimo iki autobusų į teatrą: A.Pakarklytė apie savivaldybių požiūrį į kultūrą
-
Kova dėl vadovo kėdės: S.Kairys, L.Vilimienė ir J.Sakalauskas atvirai apie Operos ir baleto teatro direktoriaus rinkimus
-
Pervadinus Puškino muziejų reagavo A.Narušytė: „Kol Rusija nepasidarys normali, nenoriu matyti jokių jos kultūros ženklų“
Viešosios Vilniaus skulptūros
Abiejų kandidatų nuomonės apie viešąsias skulptūras Vilniuje išsiskyrė.
Prieš penkerius metus Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjo menininkas Andrius Labašauskas. Apie tai anksčiau jau skelbta 15min. Šiuo metu eina tretieji metai po oficialaus teismo verdikto, tačiau skulptūros viešojoje erdvėje dar nėra. Ką apie tai mano A.Zuokas bei V.Benkunskas?
Pasak V.Benkunsko, „Lukiškių aikštei reikalinga ramybė. Po visų pliažų, konfliktų su Remigijumi Šimašiumi, bandymų daryti kažkokius performansus tą sakiau nuosekliai.“ Jo įsitikinimu, „ši valstybės aikštė turi šiek tiek atvėsti“.
Jos tvarkymą jis mato kompleksiškai, tačiau su Vyčio monumentu: „Reikėtų pertvarkyti ir Aukų gatvės skverą, kuriame iš tikrųjų tvyro slogi atmosfera. Gyventojų genocido ir rezistencijos centras yra padaręs detalią studiją, kuri apima šiek tiek platesnę auditoriją – Lukiškių aikštę, Gedimino prospekto prieigas. Reikėtų atidžiai peržvelgti šią studiją ir visus plėtros, pertvarkos pokyčius įgyvendinti tame istoriniame kontekste, nes šios vietos yra jautrios, todėl skubių sprendimų būti negali.“
A.Zuoko įsitikinimu, Lukiškių aikštėje turėtų būti paminklas laisvei: „Per savo kadenciją padaryčiau. Tačiau dėl teisminės situacijos negaliu atsakyti, kas ten turėtų būti, nes neturiu informacijos, kokiame lygmenyje šiuo metu yra teisiniai ginčai.“ Pašnekovas tikino girdįs skirtingas visuomenės nuomones ir norėtų jas suartinti.
„Neabejoju, kad rasime geriausią sprendimą“, – pridūrė A.Zuokas.
Visgi vieną nedidelį veiksmą A.Zuokas žada padaryti iš karto. Dabartinis vėliavos stiebas Lukiškių aikštėje yra 25 metrų, tad jį galėtų padidinti iki 50 metrų.
Kitas klausimas susijęs su skulptūromis poetui Justinui Marcinkevičiui ir prezidentui Antanui Smetonai. 15min prašė kandidatų pozicijos šiais klausimais.
A.Zuokas sakė, kad yra už „Lietuvos valstybingumui ir istorijai nusipelniusių asmenų pagerbimą“: „Būdamas liberalus ir demokratiškas politikas, norėčiau, kad savo nuomonę išsakytų specialistai, kurie geriausiai žino. O išraiškos forma turėtų būti parengta konkurso, kurio komisija būtų sudaryta iš atitinkamo lygio architektų ir skulptorių, būdu. Nenorėčiau, kad politikavimas ir politikų nuomonė būtų lemiama.“
„Žinoma, J.Marcinkevičių aš labai gerbiu. Taip pat A.Smetoną, nepaisant tam tikrų dviprasmybių. Bet negalima žiūrėti į asmenį iš šiandieninių perspektyvų ir daryti iš to toli siekiančias išvadas. Jeigu taip mąstysime, tai greitai ir Žalgirio mūšyje kovojusius lietuvius, kurie kapojo galvas kryžiuočiams, reikėtų atiduodi prokuratūrai, kad juos nubaustų baudžiamąja atsakomybe“, – tęsė A.Zuokas.
V.Benkunskas į klausimą, ar reikalingos šios skulptūros, atsakė teigiamai: „Mes baigiame išsivalyti nuo sovietinių stabų – ir Petro Cvirkos paminklas, ir Antakalnio kapinėse esančios stelos neseniai buvo nuimtos. Ateina laikas, kai Vilniuje reikia statyti paminklus patriotams. Tai mano programoje taip pat yra nurodyta. Paminklai visiems prezidentams, iškiliausioms Lietuvos asmenybėms Vilniuje turėtų atrasti savo vietą. Bet tai turėtų būti apmąstyta, o ne tiesiog iškeltas tikslas ką nors pastatyti.“
A.Zuokas: „Miestas šiandien turi finansines galimybes skirti daugiau pinigų“
A.Zuokas tikino savais darbais įrodęs, kad kultūra yra stabilus miesto konkurencingumo pagrindas: „Dėmesys jos infrastruktūrai ir renginių kokybei yra svarbus dėmuo norint, kad Vilnius būtų matomas pasaulyje.“ Jis mano, kad jam einant Vilniaus mero pareigas (2000–2007 bei 2011–2015 metais) viena pagrindinių jo kaip vadovo temų buvo kultūra.
„Finansavimas yra vienas iš aspektų, tačiau svarbu kalbėti ir apie kultūros kokybę, – 15min teigė A.Zuokas. – Pavyzdžiui, mano programoje įrašyta – šiandien turime labai daug kūrėjų, kurie norėtų savo darbus pristatyti užsienyje, tačiau, deja, jie neturi galimybių. Miestas galėtų jas suteikti.“
Kandidatas taip pat žadėjo siekti, kad prie kiekvienos Lietuvos ambasados užsienyje būtų sukurtos dar vienos pareigos: „Kad būtų ne šiaip kultūros atašė, bet valstybė pagrindinėse vietose galėtų išsinuomoti pastovias patalpas, kurios veiktų kaip Lietuvos kultūros ambasada.“
„Manau, kad miestas šiandien turi finansines galimybes skirti daugiau pinigų“, – kalbėjo A.Zuokas ir pridūrė, kad kultūros bendruomenei jau yra pažadėjęs nedidinti nuomos mokesčio jau veikiančiose kultūros įstaigose Vilniuje: „Savivaldybės pajamų prasme tai yra lašas jūroje, bet kiekvienai galerijai tai yra svarbios išlaidos. Tarkime, Stiklių gatvėje savivaldybei priklausančiose patalpose įsikūrė smuikų gamintojai-restauratoriai. Tai rodo neįtikėtiną mūsų meistrystės lygmenį, bet pakėlus nuomą jiems reikėtų užsidaryti.“
A.Zuoko požiūriu, projektinis finansavimas Vilniuje turėtų būti ilgesnis nei vieneri metai: „Kūrėjai turi dalyvauti beprotiškose biurokratinėse procedūrose bandydami gauti keletą tūkstančių eurų. Vietoj to, kad žmonės dirbtų ir kurtų, jie turi būti biurokratais. Šiuo atveju trejų metų programos turėtų būti esminis finansavimo parametras.“
„Be to, mes turėtume sugrąžinti šiek tiek į lygmenį „Vilniaus festivalių“ organizaciją, kuri organizuodavo pagrindinius festivalius, kaip antai „Sirenos“. Reikia naujo stimulo, kad suskambėtų „Vilnius Jazz“, „Mama Jazz“, „Gaida“, nes tai buvo ir yra mūsų vizitinė kortelė“, – kalbėjo kandidatas ir tikino, kad koncentruojasi ne tik į muziką.
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad reikia pabaigti „Tautos namų“ projektą, be to, nori inicijuoti nebaigtos salės statybą „Menų spaustuvėje“.
A.Zuokas minėjo, kad pats vaikšto į įvairius kultūrinius renginius: „Nuo „Fluxus“ ar Jono Meko parodų iki klasikinės muzikos koncertų. Taip pat labai mėgstu dailę, dizainą.“
V.Benkunskas: „Kultūros sektorius yra nepagrįstai mažai finansuojamas“
Atsakydamas į klausimą, ar savivaldybė turėtų skirti daugiau lėšų kultūrai, V.Benkunskas teigė: „Taip, be jokios abejonės. Kultūros sektorius yra nepagrįstai mažai finansuojamas. Tą kalbėjome ir susitikimo metu su atskirų kultūros sektorių atstovais.“
„Visų pirma, Vilniaus ateities vizijoje pas mane yra aiškiai numatyta, kad norėčiau sukurti ir investuoti į kino paviljoną, kuris leistų miestą padaryti patrauklų kino industrijai. Manau, kad tą galima padaryti per ketverius metus. Kol kas filmuojame tik istoriškai palankiose erdvėse, bet sezoniškumo užtikrinimui reikalingos investicijos. Antra, reikalingas didesnis projektinis finansavimas – miestas turėtų skirti daugiau lėšų tiek aukštajai kultūrai, tiek seniūnijose vykstančių kultūrinių renginių sklaidai“, – kalbėjo kandidatas į merus.
„Be to, reikėtų atidžiai peržvelgti savivaldybės įstaigų tinklą. Mes turime muziejus, bibliotekas, tačiau ne viskas ten yra gerai. Reikėtų padirbėti tam, kad tos įstaigos atlieptų šiuolaikinę Vilniaus dvasią bei efektyviai naudotų finansinius išteklius“, – tikino V.Benkunskas.
Paklaustas, ar pats vaikšto į renginius, kandidatas sakė, kad pastarąjį pusmetį pavyksta rečiau: „Bet kadangi mano žmona yra muzikė, tai mes mėgstame leisti laisvalaikį kultūros renginiuose.“
