A.Pivoriūnas: „Atsibodo klausytis visiškų nesąmonių“
„Kai buvo iškilęs klausimas tiek dėl Petro Cvirkos paminklo, tiek dėl atminimo lentų palikimo arba nukabinimo, viešojoje erdvėje vyko nemažai įvairiausio plauko politikų pasisakymų. Mane konkrečiai labiausiai užkabino Rašytojų sąjungos organizuotame renginy Paulės Kuzmickienės išsakytos mintys, po to sekė Arvydo Anušausko pasisakymas feisbuke ir dar vėliau ta pačia tema Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymas 15min studijoje“, – sakė A.Pivoriūnas.
A.Pivoriūnas į Generalinę prokuratūrą kreipėsi dėl P.Kuzmickienės Rašytojų sąjungos organizuotoje diskusijoje liepos 18 d. išsakytų teiginių, kurie buvo publikuoti 15min:
„Priėmėme sprendimą nukelti Cvirkos paminklą ir išgydyti laisvo Vilniaus vietą nuo okupacinio ženklo. <...> Grupėje sutarėme – apie P.Cvirką nekalbame kaip apie rašytoją, nes tas paminklas nebuvo statytas jam kaip rašytojui. Mes apie jį kalbėjome kaip apie politinį, visuomeninį veikėją, kuris išdavė savo valstybę, kolaboravo su okupantų valdžia, kas Lietuvos tautai ir valstybei reiškė labai daug. Už tai jam ir buvo pastatytas paminklas.“
„Ji [P.Kuzmickienė] taip pat siūlė nepamiršti, jog P.Cvirka buvo Rašytojų sąjungos pirmininkas: „Ką tai reiškė tuo laikotarpiu? Tai reiškė tai, kad greičiausiai kai kurių rašytojų likimai buvo nulemti būtent P.Cvirkos, jis dalyvavo tų žmonių valymuose ir tai liudija protokolai.“
Į Generalinę prokuratūrą kreiptasi ir dėl Arvydo Anušausko feisbuko paskyroje liepos 27 d. skelbto teiginio: „Keistas paaiškinimas – pati lenta nesusijusi su totalitariniais režimais, bet štai Cvirkos paminklas – tiesiogiai susijęs.“
Liepos 29 d. 15min straipsnyje pateikti R.Šimašiaus teiginiai taip pat įtraukti į A.Pivoriūno skundą. Tuomet R.Šimašius teigė: „Yra tokių faktų pas daug ką, bet mes turime labai aiškiai matyti ribą: jeigu žmogus davė įsakymus, padėjo organizuoti žudymus arba teisių atėmimus ir suvaržymus ir dėl to nukentėjo kiti žmonės, tai yra ta riba. Man atrodo, <...> ir P.Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai įduodamas savo kolegą Kazį Jakubėną saugumo struktūroms, taip pat ir susidorodamas su kitais, aktyviai dalyvaudamas.“
„Tokie pasakymai kaip „išdavė valstybę“ arba „vykdė trėmimus“ <...> yra ne kas kita kaip neapykantos kurstymas, aš jau nekalbu apie tai, kad R.Šimašius leido sau pasakyti, kad paminklas P.Cvirkai bus nuimtas už jo antivalstybinę veiklą. Aš manau, kad save gerbiantis politikas turi pagrįsti teiginius. Atsibodo klausytis visiškų nesąmonių ir atsibodo stebėti situaciją, kada politikai yra nebaudžiami“, – 15min komentavo A.Pivoriūnas.
Jis teigė į prokuratūrą kreipęsis tik dabar, nes su teisininkais teko ilgai padirbėti prie skundo turinio.
Teiginių pagrįstumu neabejoja
Kaip 15min sakė Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas, meras nemano, kai jo teiginiai nepagrįsti, ir remiasi viešai prieinamais šaltiniais, kuriuos yra citavę ir kiti žinomi visuomenėje žmonės, pvz., filosofė Nerija Putinaitė.
Jis pateikė Delfi.lt išsakytą N.Putinaitės mintį: „P. Cvirka buvo vienas iš tų, kurie tą darė. Dažnai minimas atvejis Kazio Jakubėno, su kuriuo jis savo rankomis susidorojo. Jis įskundė jį kaip ne visai atitinkantį režimui. Aš manau, kad jeigu jis būtų ilgiau gyvenęs, tai mes jį minėtume kaip vieną iš labiausiai kolaboravusių ir labiausiai intelektualinį lauką pertvarkiusių žmonių.“
Susisiekus su Seimo nariu Arvydu Anušausku, žinia apie kreipimąsi į prokuratūrą jį prajuokino. Visgi susipažinęs su skundo turiniu jis pakomentavo:
„Švelniai pasakysiu – tai teisiškai neraštingas skundas ir tiek. Matosi, žmonės, kurie rašė jį, nėra susipažinę su teismų praktika šiuo klausimu. Bet aš ne teisininkas, teisininkai, manau, iškart pasakys, kad tai yra daugiau blefavimas, įtraukiant tam tikras pavardes į skundą, o ne kokios nors teisybės ieškojimas. O dėl mano teiginio, galiu tik patvirtinti – taip, šis paminklas tiesiogiai yra susijęs su totalitariniu režimu ir tikrai ne kitaip.“
P.Kuzmickienė, komentuodama šią situaciją, sakė: „Pristačiau visuomenei žinomus istorinius faktus apie Cvirkos politinę veiklą, kaip jis veikė išvien su stalininiu režimu, vyko į Maskvą, rašė maloningus laiškus Stalinui ir kūrė Sovietų Lietuvos rašytojų sąjungos taisykles bei veikė pagal jas. Už tai buvo apdovanotas stalininio režimo ordinais. Už tai jam sovietai 1957 m. pastatė paminklą. Ar vieta tokiam paminklui šiandien laisvame Vilniuje, apie tai daug šiandien kalbame ir diskutuojame. Visa laimė, visi galime laisvai diskutuoti, o 1957 metais tokios diskusijos kainuotų 10 metų lagerio Sibire.“
