Šeštuoju numeriu pažymėto namo fasadą Birutės alėjoje puošia kelios gaidos. Prie vartelių pasitinka pagal skulptoriaus Regimanto Midvikio projektą pastatyta granitinė stela su iškaltu reljefiniu kompozitoriaus Balio Dvariono portretu.
Palanga buvo absoliučiai kitokia.
Varteliai praviri ir kvepia džiūstančiais dažais. Įžengus gilyn į kiemą staiga pasigirsta fortepijono muzika. Netrukus sužinosiu, kad tai – Johanesas Bramsas. B.Dvariono anūkas Justas Dvarionas repetuoja sonatą violončelei ir fortepijonui, kurią su Davidu Geringu atliks Ženevoje.
Tačiau šįkart 15min.lt dėmesio centre atsidurs ne pianistas J.Dvarionas, o jo tėvas – žinomas smuikininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Jurgis Dvarionas, Palangoje vasarojantis jau 70-ąjį sezoną.
Vakarietiško gyvenimo paragavus
Pradėkime nuo komplimento: J.Dvarionas – nuostabus pasakotojas. Tokių klausomasi godžiai ir mažumėlę pavydžiai, vis nuryjant apmaudą, kad gimei per vėlai.
„Palanga buvo absoliučiai kitokia“, – konstatuoja 73 metų pašnekovas.
J.Dvarionas gimė Kaune. 1949-aisiais persikėlė į Vilnių, o visos jo vasaros bėgdavo Palangoje.
Tėvai, išsimokslinimus gavę Vakarų Europoje – Berlyne, Leipcige – ir ragavę vakarietiško gyvenimo, matyt, iš anksto turėjo viziją, kad čia vyks muzikos vakarai.
Čia 1955 metais iškilo architekto Alberto Cibo suprojektuota kompozitoriaus B.Dvariono ir jo žmonos pianistės Aldonos Smilgaitės-Dvarionienės vila. Po kelerių metų jos fasadą papuošė muzikinis motyvas – penklinė su smuiko raktu ir gaidomis.
A.Smilgaitės sumanymu iš kiemo pusės name buvo iškirsta niša, atsiverianti į terasą.
„Tėvai, išsimokslinimus gavę Vakarų Europoje – Berlyne, Leipcige – ir ragavę vakarietiško gyvenimo, matyt, iš anksto turėjo viziją, kad čia vyks muzikos vakarai“, – svarsto J.Dvarionas.
Muzika netyla ir šiandien
Dabartinė Birutės alėja anuomet labiau priminė bekelę. Tačiau Dvarionų kaimynystėje ėmė stiebtis kompozitoriaus Juozo Karoso dviaukštis mūrinukas, šalia jo kurdinosi muzikologo, kompozitoriaus, Vilniaus konservatorijos rektoriaus Jono Bendoriaus šeima.
„Jūratės gatvėje gyveno labai garsi figūra – kompozitorius ir dirigentas Juozas Indra, ana tas žalsvas namukas priklauso dailininko Antano Gudaičio šeimai, štai ten gyveno labai garsūs dailininkai portretistai Uogintai, o S.Nėries gatvės kampe – kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno namas“, – artimiausius kaimynus iš savo valdų rankos mostu pristato J.Dvarionas ir sutinka su pastebėjimu, kad kadaise kelių gatvių sankirta buvo tapusi menininkų sala.
Vasaromis būtent čia virė kultūrinis gyvenimas.
„Šis namas visada buvo gyvas muzika, ji čia nuolat skambėdavo, atliekama labai garsių ir žinomų pasaulyje, tačiau dabar jau Anapilin iškeliavusių menininkų. Čia vykdavo savotiški koncertai, būdavo plačiai atveriamos durys, ištraukiamas fortepijonas, kurio klausydavosi kieme susirinkusi publika“, – vaikystės prisiminimais dalijasi J.Dvarionas.
Muzika čia netyla iki šiol. Dvarionų rezidencijoje šį birželį vyko jau 25-tas tarptautinis seminaras jauniesiems muzikams. 50–60 talentingų vaikų iš visos Lietuvos dienomis klauso žinomų Europos profesorių paskaitų, o vakarais demonstruoja sugebėjimus koncertuose Gintaro muziejuje, Palangos bažnyčioje, Kretingos vienuolyne.
„Tomis dienomis pas mus būna labai karšta“, – šypteli J.Dvarionas. Galima sakyti, kad maždaug tada ir atidaromas jo vasarojimo Palangoje sezonas.
Visur buvo kopos
J.Dvarionas nusikelia į laikus, kai Palanga buvo viso labo mažas žvejų kaimelis su keliomis gatvėmis. Pastaraisiais metais itin išgražėjusi Jūratės alėja, pasak pašnekovo, anuomet buvo visai nereprezentatyvi – beveik kopos.
Čia visur buvo kopos, smėlis. Tik dabar viskas pakeista, užstatyta.
„Čia visur buvo kopos, smėlis. Tik dabar viskas pakeista, užstatyta“, – pastebėjo.
Prieš tą pusę amžiaus į Palangą žmonės važiuodavo ne šurmulio, o dvasinio peno, įkvėpimo.
Palangoje galėjai susilieti su pirmaprade gamta. Jūra – tai rami, tai audringa ir kunkuliuojanti – geriausiai atliepdavo emocinę kūrėjų būseną.
„Kūryba reikalauja ramybės ir atsitraukimo nuo kasdienybės. Yra istorija, kai Balys Dvarionas kūrė savo garsųjį smuiko koncertą. Jam pritrūko vienos temos, vienos melodijos. Jis žingsniuoja pajūriu ir mato – priešais ateina dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Tėvas prisiminė, kad ji yra dainavusi labai gražią lietuvišką liaudies baladę. Sako – padainuok. Jis čia pat atsisėdo ir užsirašė.
Arba vieną rudenį jis sėdėjo šiame name vienui vienas. Kilo didžiulė audra, namo langai nesandarūs. Staiga susidarė skersvėjis, atsirado gaudesys, kurio fone jis išgirdo nepaprastai gražią melodiją. Taip gimė pirmasis fortepijoninis koncertas. Tokių inspiracijų čia labai daug. Aš pats daug koncertinių programų su šviesaus atminimo seserimi esu paruošęs, daugybė straipsnių parašyta“, – pasakoja J.Dvarionas.
Dailininkai Uogintai naudodavosi proga, kad B.Dvarionas vasarą laisvesnis: „Tėvo portretai nutapyti jam pozuojant čia, Palangoje. Kūrybinio proceso metu liedavosi turiningi pokalbiai – ne tik apie muziką, bet ir meną iš esmės, meno reikšmę, svarbą.“