„Miesto bendruomenė šiam garbingam apdovanojimui gauti pateikė septynis kandidatus, visi jie verti šios nominacijos, todėl komisijai teko gerokai paplušėti, kad išsirinktų geriausius iš geriausių. Šiemet kultūros ir meno premijos bus įteikiamos jau aštuntą kartą, todėl noriu padėkoti už prasmingą jūsų veiklą, pasakyti ačiū už tai ką darote, už jūsų neįkainojamą indėlį į Panevėžio kultūrinį gyvenimą“, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Fotomenininkas, scenografas Arvydas Gudas – tai Panevėžyje ir už miesto ribų kuriantis menininkas, kurio veikla apima fotografiją, teatro scenografijos bei vaizdo projekcijų dailę, teatro ir kino kostiumų dailę, grafiką. Menininkas fotografuoja spektaklius, įvairius renginius, koncertus, miesto kasdienybę, jo nuotraukos atskleidžia įvairiaspalvį teatro bei Panevėžio miesto gyvenimą.
Vis dažniau menininką galima sutikti prie spektaklių kūrybinės komandos, bekuriant scenografiją ir kostiumus. A.Gudas yra kūręs J. Miltinio dramos teatre, Panevėžio muzikiniame teatre, teatre „Menas“, Vilniaus senajame teatre ir kt.
Menininko kūrybiniame kelyje nemažai vietos užima ir skaitmeninė grafika, kurią pasitelkęs kuria paveikslus, plakatus, afišas, logotipus, albumų viršelius, rengia autorines parodas. A.Gudas dalyvauja meninių instaliacijų kūrybos procesuose, organizuoja įvairias kūrybines dirbtuves.
Nuo 2020-ųjų menininkas dirba Juozo Miltinio dramos teatre, 2022 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijai.
Teatro ir kino aktorė, režisieriaus Juozo Miltinio mokinė, pjesių vaikams autorė, literatūrinių kompozicijų kūrėja ir režisierė Eleonora Matulaitė – per daugiau nei 60 kūrybos metų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre sukūrė apie 100 įsimintinų ir spalvingų vaidmenų. Aktorę vertino maestro, teatro režisierius Juozas Miltinis, jos atliekami vaidmenys buvo vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pirmieji vaidmenys atlikti nuo 1959-ųjų.
Apie 1975 m. įsiliejusi į literatūrinę kūrybą kūrė pjeses Panevėžio kaukių teatrui, vėliau užsimezgė bendradarbiavimas su Panevėžio lėlių vežimo teatru. Nuo 1997 m. E. Matulaitė pati pradėjo režisuoti savo pjeses, siūti personažams drabužius, gaminti perukus, dekoracijas. Vėliau įsteigė „Naminuko“ teatrą, statė spektaklius vaikams, 2000 m. išleido pjesių, pasakų knygelę vaikams „Mikė kvailutis“. Spektakliuose teko vaidinti ir su savo dukra Eleonora Koriznaite. 2006 m. įsijungusi į M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo veiklą bei paskatinta kilnaus tikslo atgaivinti nykstančius šalies dvarus, ėmė kurti literatūrines kompozicijas.
Ypač didelį dėmesį savo kūryboje E.Matulaitė skyrė švietėjos, rašytojos, politikės, visuomenininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybės pažinimui, jos veiklos ir kūrybos sklaidai.
Moteris iš kitų kolegų aktorių išsiskyrė noru realizuoti save ne tik teatro scenoje, bet ir už jos ribų. Ji visą gyvenimą pasižymėjo kūrybiškumu, darbštumu, kruopštumu, kūrė ne tik pjeses ir jas režisavo, bet ir rišo gobelenus, tapė, savo kūrybą eksponavo parodose.
1966 m. drauge su dailininku Albertu Stepanka buvo pirmieji Panevėžyje kūrę tuometę liaudies meno draugiją, dabartinę Tautodailininkų sąjungą. Menininkė šiai sąjungai priklausė daugiau nei 40 metų, rengė gobelenų, kostiumų, batikos, tapybos darbų parodas ne tik Panevėžyje, bet ir kituose šalies miestuose, dalyvavo 40 bendrų parodų, surengė 20 personalinių parodų.
Profesionalus, Panevėžio muzikiniame teatre statomų spektaklių dalyvis Panevėžio muzikinio teatro choras – šiemet mini 30 metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Per teatro gyvavimo laikotarpį, chormeisterio Algirdo Viesulo vadovaujamas kolektyvas dalyvavo beveik dvidešimtyje teatro pastatymų, svarbiausi jų – F.Lehar „Linksmoji našlė“, Ž.Žilbero „Dorovingoji Zuzana“, R.Rodgers „Muzikos garsai“, B.Kutavičius „Strazdas – žalias paukštis“ ir kt.
Choras taip pat rengia lietuvių kompozitorių, sakralinės muzikos, lietuvių liaudies dainų programas, kurias pristato valstybinių švenčių ir ceremonijų metu. Choro artistai teatro miuzikluose, operetėse ne tik atlieka vokalines partijas, bet ir kuria antraplanius vaidmenis, rengia bendras programas su Panevėžio muzikinio teatro kolektyvais – orkestrais, kvartetu, Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, valstybiniu choru „Vilnius“, Lietuvos kariuomenės orkestru.
Vienas ryškiausių pastarųjų metų kolektyvo kūrybinės veiklos pasiekimų – 2023 m. rudenį įvykusi J. Vaitkaus režisuotos B.Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ premjera. Pirmą kartą šiuolaikinę lietuvių autoriaus premjerą parengęs kolektyvas buvo pastebėtas ir profesionalių scenos meno kritikų. Nuo 2024 m. sausio Panevėžio muzikinio teatro chorui vadovauja žinomas chorvedis Giedrius Pavilionis.
1000 Eur vertės Kultūros ir meno premijos laureatams bus įteiktos iškilmingame renginyje, kuris vyks balandžio 15 d. teatre „Menas“.
