Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukęs iš Lietuvos, J.Mekas 1949 m. atvyko į JAV, kur įsigijęs pirmąją 16 mm filmavimo kamerą pradėjo fiksuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjęs avangardiniu kinu, jis rengė šio žanro filmų festivalius ir iš viso per savo gyvenimą sukūrė 160 avangardistinio kino portretų.
Menininkas bendravo ir dirbo kartu su tokiais žymiais menininkais kaip Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas, Andy Warholas, Johnas Lennonas bei Yoko Ono.
J.Meko filmuose rodomas žmogus kasdienybėje, atskleidžiami jo jausmai, emocijos, išaukštinami nereikšmingi gyvenimo momentai.
Geriausiais menininko filmais laikomi „Medžių ginklai“ (1961 m.), „Brigada“ (1964 m.), „Voldenas“ (1969 m.), „Dingęs, dingęs, dingęs” (1975 m.); ,,Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972 m.), „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (1992 m.) bei „Kadangi aš judėjau į priekį, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ (2001 m.).
Nuo 2007 m. Vilniuje veikia Jono Meko vizualiųjų menų centras, kurio viena pagrindinių misijų –Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinio palikimo perkėlimas į Lietuvą.
Kūrėjas 2019 m. sausį mirė savo namuose Niujorke, Brukline, o po pusmečio urna su jo pelenais buvo palaidota gimtajame Semeniškių kaime Biržų rajone.
Pašto ženklas, dedikuotas J.Mekui, yra paskutinysis, kurį Lietuvos paštas išleido 2022 metais.
