„Visų pirma, tas žmogus turi neturėti pakankamai pajamų, tris mėnesius jo pajamos turi būti nulinės. Jis taip pat turi pateikti savo veiklos ataskaitą, ką nuveikė per pastaruosius trejus metus. Jis turi kurti, būti aktyvus, neturėti pajamų ir nurodyti priežastis“, – BNS sakė nuo birželio pradžios dirbančios komisijos vadovė, vertėja Irena Aleksaitė.
Anot jos, prašantieji būna laisvi menininkai, kurie aktyviai dirba, bet tam tikrą laiką, pavyzdžiui, negauna užsakymų. Tarp prašiusiųjų yra ir Nacionalinės premijos laureatas.
„Labai apgailėtina, kad aukšto lygio menininkai vargsta kaip ir kur kas menkesnio lygio menininkai“, – kalbėjo I.Aleksaitė.
Iš viso kol kas gauti devyni prašymai skirti išmokas už kūrybines prastovas, tačiau, pašnekovės teigimu, jų turėtų padaugėti.
Komisijos vadovė tvirtino, jog kol kas nepastebėta piktnaudžiavimo atvejų, o prašymai atmesti ar jų svarstymas atidėtas dėl reikalavimų neatitikimo ar netinkamai užpildytų prašymų.
I.Aleksaitės teigimu, vis dėlto skiriama išmoka menininkams itin negali padėti. „Tai yra geriau negu nieko, bet ji iš esmės negali padėti. Labai dabar yra dideli mokesčiai nuo honorarų“, – sakė pašnekovė.
Už kūrybinę prastovą mokama minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoka. Iki šiol komisija jas skyrė nuo vieno iki trijų mėnesių laikotarpiui.
Šių metų pavasarį Vyriausybė priėmė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, pagal kurią ir numatyta iš valstybės biudžeto mokėti kūrėjams už prastovas.
Kultūros ministerijos duomenimis, iki 2011 metų sausio pabaigos Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje buvo registruoti 3897 meno kūrėjai. Iš jų apie 70 proc. yra darbingo amžiaus.
Tačiau apie 20 proc. darbingo amžiaus kūrėjų pajamas gauna tik pagal autorines sutartis ar atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis. Tiek pat menininkų uždirba mažiau nei minimali mėnesio alga.
