Rembranto šedevrą naikino Jėzaus vardu
Vieną žymiausių olandų dailininko Rembranto paveikslą „Nakties sargyba“ nuolat lydi kuriozai. Praėjus maždaug 300 metų po jo sukūrimo, paaiškėjo, jog XIX amžiuje pridėtas papildomas lako sluoksnis gerokai patamsino kūrinį, o jame iš tiesų užfiksuota dienos scena. Tačiau net ir klaidingai pavadintas Amsterdame kabantis paveikslas laikomas tapybos šedevru.
Kai kam pasaulyje pripažintas kūrinys visgi kelia pyktį. 1911-aisiais piešinį peiliu perrėžti bandė buvęs karinio jūrų laivyno virėjas, o 1975-aisiais, nešinas tokiu pat įrankiu, paveikslą atakavo vidurinės mokyklos mokytojas, teigdamas, jog vykdė Jėzaus įsakymą sunaikinti Rembranto šedevrą.
Dieviškoji misija iš dalies pavyko – net ir po restauracijos išliko negilios įpjovos. Praėjus 25-iems metams, kūrinys buvo apipiltas sieros rūgštimi, tačiau netoliese stovėję apsauginiai greitai sureagavo ir paveikslą apipylė vandeniu.
Dažniausiai vandalizmo aktus kenčianti skulptūra
Edvardo Erikseno skulptūra „Undinėlė“ – Kopenhagos simbolis ir dažniausiai lankomas miesto objektas. Tiesa, statula muša ir kiek mažiau malonius rekordus, kadangi tapo labiausiai nuo vandalizmo kenčiančiu meno kūriniu pasaulyje. Vietos chuliganai Hanso Christiano Anderseno pasakos personažę buvo nudažę kiekviena įmanoma spalva, o sprogmenys nutraukė ranką ir galvą.
„Undinėlė“ labai dažna tampa ir vieta išreikšti politinę potekstę turinčius protestus. 2004-aisiais, kuomet politikai svarstė Turkijos priėmimas į ES, miesto įžymybė buvo aprengta burka, o ant jos užlipdytas užrašas klausė „Turkija Europos Sąjungoje?“. Kaltininkas rastas nebuvo, o tokį „papuošimą“ ekskursijos metu teko nuimti japonų grupę lydinčiam gidui.
Atpirkimo ožiu tapusi „Mona Liza“
Žymiausiame Prancūzijos Luvro muziejuje kabanti Leonardo da Vinci „Mona Liza“ – vienas labiausiai saugomų paveikslų pasaulyje. Nors kritikai jį vadina neįkainojamu, manoma, kad kūrinio vertė galėtų siekti du milijardus eurų. Dabar brangųjį portretą dengia neperšaunamas stiklas, tačiau prieš tai jis buvo ne kartą tapęs įpykusių lankytojų taikiniu.
1956-aisiais vyras, galbūt suerzintas paslaptingos paveikslo moters šypsenos, sviedė į ją akmenį. Nepraėjus nė dvidešimtmečiui, kai kūrinį pasiskolino Tokijo nacionalinis muziejus, drobė buvo apipilta raudonais dažais – taip moteris išreiškė nepasitenkinimą, jog neįgaliesiems nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti parodoje.
Tačiau labiausiai išgarsėjo 2009-ųjų incidentas, kuomet negavusi Prancūzijos pilietybės rusė į paveikslą metė Luvro suvenyrų parduotuvėje įsigytą molinį puodelį.
Valytojos verdiktas: vietoj muziejaus – į šiukšliadėžę
Nors Italijos Bozen-Bolzano galerijoje buvo sugadintas ne itin garsus kūrinys, kurioziška istorija pasklido po visą pasaulį. Valytoja, išvydusi iš 300 tuščių šampano butelių, cigarečių nuorūkų ir blizgučių sukurtą instaliaciją „Kur eisime pašokti šiąnakt?“, pašiepiančią hedonizmą, ekspozicijos dalis palaikė šiukšlėmis ir išmetė į konteinerį. Nieko nuostabaus – juk prieš tai muziejuje vyko renginys, o darbuotoja buvo paprašyta sutvarkyti patalpas.
Tiesa, toks atvejis šiuolaikinio meno istorijoje – ne vienintelis. 1999-aisiais stropus muziejaus darbuotojas išvydęs sujauktą lovą, ant kurios mėtėsi panaudoti prezervatyvai, o šalia stovėjo pilna peleninė, palaikė tai vandalizmo aktu. Tvarkydamasis nė nenumanė, jog taip griauna ne vienu tūkstančiu svarų įkainotą Tracey Emin instaliaciją „Mano lova“.
Nusikalsti kurstantis portretas
Ko gero nerastume nė vieno, bent nuotraukoje nemačiusio Renesanso menininko Mikelandželo Buonaročio skulptūros „Dovydas“.
Tiesa, vieną garsiausių statulų pasaulyje nepasitenkinimas lydėjo nuo pat jos sukūrimo – prie vyriausybės rūmų pastatytą skulptūrą dieną ir naktį saugojo sargybiniai, kadangi ši ne kartą buvo apmėtyta akmenimis.
1991-aisiais, kai nuo statulos baigimo buvo praėję maždaug 400 metų, jos pažiūrėti į Florencijos muziejų užėjo Italijos pilietis. Švarko kišenėje nešęsis plaktuką jis nedelsiant pradėjo daužyti „Dovydo“ kojos pirštą. Laimei, kiti lankytojai spėjo jį sustabdyti iki pasirodant apsaugai, o skulptūrą buvo įmanoma restauruoti.
Vėliau užpuolikas teigė, jog jam meno kūrinį atakuoti įsakė personažė iš paveikslo „Venecijietės moters portretas“.
