Bronzinė lentelė įmūryta į Senamiesčio aikštės grindinį, keli žingsniai nuo garsiojo Prahos laikrodžio. Ji žymi vietą, kur 16-ame amžiuje stovėjo namas-spaustuvė, kurioje P.Skorina 1517 m. išleido savo pirmąją knygą – Biblijos vertimą senąja rusėnų kalba.
Lentelėje išgraviruotas P.Skorinos mėgtas ir dažnai naudotas simbolis – saulės ir pusmėnulio junginys bei užrašas „Domus Severini Institoris“. Idėjos autorius prof. Ilja Lemeškinas. Lentelę sukūrė garsus čekų skulptorius Jiří Altmannas (1942-2023). Jos įrengimu rūpinosi Lietuvos ambasada, Lenkijos kultūros institutas, Demokratinės Baltarusijos atstovybė ir Prahos miesto merija.
Lentelė atkartoja 16 a. knygų leidyboje naudotas literas, todėl užrašas ant jos – atvirkščias, tačiau paliejus dažų ir prispaudus popieriaus lapą arba medžiagos skiautę gaunamas tikrasis atvaizdas.
Tuo galėjo įsitikinti ir renginyje dalyvavę garbūs svečiai: demokratinės Baltarusijos išrinktoji lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Lietuvos ir Čekijos užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila bei Eduardas Hulicius, Lietuvos ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša, Lenkijos ambasadorius Mateuszas Gniazdowskis, kuriems vietoje „pagaminti“ ir įteikti „Skorinos marškinėliai“.
„P.Skorina buvo didis Europos humanistas, kantriai, bet tvirtai siekęs tikslo ir palikęs pėdsaką, šiandien jungiantį tautas ir valstybes. Tuo jis primena Václavą Havelą ar šių dienų politikus, kantriai telkiančus paramą Ukrainai, ar Baltarusijos demokratinių jėgų lyderius, nepailstamai siekiančius laisvės savo šaliai. P.Skorinos pėdsakas – ne tik Centrinėje Europoje, bet ir centrinis Europai“, – atidengimo ceremonijoje sakė viceministras J.Survila.
Lietuvos Seimas 2022-uosius buvo paskelbęs Pranciškaus Skorinos metais. Todėl tų metų sausį Lietuvos ambasados Čekijoje iniciatyva Vilniuje, Prahoje, Varšuvoje, Minske, Polocke ir Paduvoje vienu metu buvo aukotos šiai asmenybei skirtos šv. Mišios.
Pranciškus Skorina (1470-1551/1552) – Polocke gimęs Europos humanistas, pedagogas, gydytojas ir vertėjas, pirmosios spausdintos Biblijos senąja baltarusių kalba leidėjas ir pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrėjas. 1517 m. Prahoje jis išleido pirmąją Bibliją senąja rusėnų kalba. Išvykdamas iš Prahos, jis išsivežė ir spausdinimo mašinas, ir, persikėlęs į Vilnių, čia atidarė spaustuvę.
P.Skorina pradėjo knygų spausdinimo tradiciją LDK. Vilniuje išleistos knygos prilygo geriausiems to laikotarpio Vakarų Europos poligrafijos pavyzdžiams, o minėtoje spaustuvėje 1522 metais buvo išleista pirmoji knyga LDK – „Mažoji kelionių knygelė“. Deja, per 1530 m. gaisrą spaustuvė sudegė, ir P.Skorina buvo priverstas grįžti į Prahą.
Ten jis apie 20 metų dirbo karališkajame dvare, suprojektavo Karališkąjį sodą, kuris išlikęs iki šiol. Mirė P.Skorina Prahoje, kaip spėjama, 1551 m. pabaigoje arba 1552 m. sausį. Savo gyvenimą P.Skorina paskyrė Biblijos tekstų spausdinimui, siekė Šventąjį Raštą padaryti labiau prieinamą paprastiems žmonėms, jo tekstus pateikti visiems suprantama kalba.
