Prieš rašydama šį straipsnį kelias savaites nagrinėjau „Pletkuose“ esantį turinį. Ten pasaulis visai kitoks nei portalų pramogų skiltyse, kuriose, pripažinkime, dažnu atveju publikuojamos pozityvios naujienos apie garsenybes: jų vestuvės, krikštynos, kelionės, jubiliejai ir t.t.
Labiausiai „Pletkuose“ nustebino susikaupęs neapykantos kamuolys, nukreiptas į kūną. Štai viena iš anoniminių vartotojų „Raspizde“ apie vieną instagramo garsenybę rašo: „Bet šioje foto ji atrodo stambesnė, nei matome. Realiai tik viršų matom, bet va jos įdėta visuma, atrodo, kad ji tikrai, kaip rašo „Žiežmarių kaliošas“, sustumta bačkutė.“
Kitas „Nusipenėjusiu Pyderu“ pasivadinęs vartotojas apie tą pačią moterį rašo: „Nu na*ui, komedija, cirkas ne žmuogus!“
Apie tai, kodėl žmonės jaučia malonumą viešai skleidžiant neapykantą jau rašiau ankstesniame straipsnyje čia. Šiame tekste kartu su pašnekovais – laidos „STT“ įkūrėju Pauliumi Mikolaičiu-Paul de Miko, socialiniu tinklų eksperte Justina Januškevičiūtė-Zamauske bei psichoterapeute Genovaite Petroniene – nagrinėsime „Discord“ pinkles bei apkalbų fenomeną.
P.Mikolaitis: „Nemeluosiu, tokie dalykai palenda po oda“
P.Mikolaitis tikino, kad „Pletkų“ serveryje pats nedalyvauja, tačiau jį liečiančios naujienos patenka į apkalbinėjimų radarą. Kalbėdamas 15min jis išskyrė du šioje platformoje vyraujančius diskursus.
Pirmasis – patyčių kampas: „Vartotojai komentuoja, pavyzdžiui, kokie aš ir mano mergina esame baisūs, negražiai atrodome nuotraukoje iš atostogų. Tokie dalykai pagal viešo asmens sąvoką (ji dabar yra teisinė) yra normalu, nematau tame nieko blogo. Jeigu norite, kad pasakyti, kad mano veidas atrodo baisiai kaip šiknaskylė, tai turite visą teisę.“
Antrasis diskursas, žinomos laidos vedėjo teigimu, yra toksiškas, paveikus ir inicijuoja veiksmus.
Jis pateikė pavyzdį: „Neseniai keli žmonės man atsiuntė „Facebook“ memą su mano atvaizdu, kuriame teigiama: „Nežinau, kas yra graudžiau: lievi Paul de Miko memai, ar tai, kad jo mergina (Gabrielė Zubkevičiūtė – 15min) jį išdavinėja“. Pagalvojau – o Dieve, iš kur apskritai atėjo tokia „geniali“ idėja. Tada paprašiau vieno pažįstamo žmogaus atsiųsti ekranų nuotraukų iš „Pletkų“ serverio.“
Tinklaraštininkas šią apkalbą paneigė papasakojęs kontekstą: „Gabrielė buvo išėjusi į miestą su savo draugais: geriausia drauge, draugu ir dar vienu bičiuku. Aš juos puikiai pažįstu. Išėję iš naktinio klubo jie visi nukeliavo pas pastarąjį vaikiną. Taigi, mano draugė buvo pastebėta, kad ji „vėlai vakare atėjo ir anksti ryte išėjo“. Taip ir prasidėjo apkalbos. Iš tiesų, aš tą bičą pažįstu, esu pas jį buvęs, o ir Gabrielė pas jį svečiavosi kartu su kitais draugais.“
„Dėl visos šios istorijos mano mergina jaučiasi tragiškai. Ji jaučia atsakomybę man teisintis, kiti žmonės susidaro neteisingą nuomonę apie ją ir apie mane. Nemeluosiu, tokie dalykai palenda po oda ir neįsivaizduoju, kodėl žmonės kaifuoja nuo tokių nesąmonių“, – dalinosi P.Mikolaitis.
Kalbėdamas apie šį serverį tinklaraštininkas prisiminė vieną laidos „Vėl tie patys“ (kūrėjai – Mantas Stonkus, Mantas Katleris ir Rolandas Mackevičius) epizodą: „Jie kalbėjo, kad į „Pletkų“ serverį išplaukia tokios detalės, apie kurias galėtų žinoti tik su jais prie stalo sėdėjęs žmogus...“
P.Mikolaičio požiūriu, raktas į sėkmingą apkalbą „Pletkuose“ susideda iš kelių elementų: „Reikia rašyti neva konstruktyviai, be gramatinių klaidų ir taip atsidursi didesnėje sienoje, kurioje bus matomi visi aktualiausi įvykiai. Be to, mano istorijoje yra daug tiesos, tačiau svarbiausia – kontekstinė informacija. „Pletkų“ vartotojai ją įrėmino blogiausiai kaip įmanoma.“
Pašnekovas išryškino, kad esminis faktorius tokioms apkalboms susidaryti yra vartotojų anonimiškumas: „Jeigu prie anų rašliavų žmogus pririštų savo veidą ir pavardę, tai be abejonės kitą dieną jis gautų laišką iš mano advokato Karolio.“
Kibernetinė erdvė Lietuvoje vis dar menkai prižiūrima, tačiau ateityje situacija turėtų gerėti, sako P.Mikolaitis.
J.Januškevičiūtė-Zamauskė: „Discord“ populiariausias tarp jaunimo
Socialinių tinklų ekspertė J.Januškevičiūtė-Zamauskė 15min plačiau papasakojo apie „Discord“ veikimo principus.
Pasak jos, pradžioje jis buvo naudojamas kaip susirašinėjimo platforma kompiuterinių žaidimų entuziastams, mat platformos pagrindas – privatūs susirašinėjimo kambariai, kuriuose dažniausiai dalyvauja iki 10 žmonių.
Visgi „Discord“ esama didelių grupių, kuriose diskutuojama įvairiausiomis temomis. Viena tokių – „Pletkų“ paskyra.
Anot J.Januškevičiūtės-Zamauskės, „Discord“, kaip platforma pritaikyta patogiam pokalbiui, puikia tinka apkalbų vešėjimui: „Parašyti komentarą – paprasta, o dideli skirtingų nuomonių pilni susirašinėjimo kambariai įtraukia į pokalbį. Beje, moksliniai tyrimai rodo, jog neigiamų, piktų komentarų žmonės parašo, kur kas daugiau, nei pozityvių, tad turbūt nereikėtų stebėtis, jog „Discord“ pokalbių kambariuose vyrauja apkalbos ir neapykantos kalba.“
Visgi ekspertė nėra linkusi išskirti vien „Discord“. Jos teigimu, neapykantos kalbos ir apkalbinėjimų galima rasti ir „Facebook“.
J.Januškevičiūtė-Zamauskė sakė, kad „Discord“ vartotojų paklausa nėra tokia didelė kaip „Facebook“ ar „Instagram“, o populiariausias jis išlieka tarp jaunimo.
„Tėvai, nežinodami apie platformos naudojimo principus ir grėsmes, negali apsaugoti ir vaikų nuo ten kylančių grėsmių, – įspėja ekspertė. – O šioje platformoje ne tik daug susirašinėjimo kambarių, kuriuose dalinamasi įvairiausia informacija, taip pat joje yra žmonių, galinčių pasinaudoti vaikų patikimumų. Apkalbos grupėse, sklindančios melagienos, sukčiai – visa tai gali paveikti ne tik vaikus, bet ir suaugusius, galimos tiek psichologinės, tiek ir rimtesnės pasekmės. Žmonės gali būti apgauti, iš jų išviliojama asmeninė informacija, pinigai ir pan.“
Pašnekovė pažymi, kad „Discord“ yra užfiksuoti ir seksualinio priekabiavimo atvejų: „Teko nemažai girdėti apie seksualinio priekabiavimo atvejus užsienyje, kada tėvai, nežinodami su kuo šioje platformoje susirašinėja jų atžalos, rado paauglių vaikų susirašinėjimo kambarius su suaugusiais, nepažįstamais žmonėmis.“
„Tokių pokalbių metu buvo prašoma dalintis erotinėmis nuotraukomis ar net pasikalbėti intymiomis temomis video skambučių metu. Apie tai nemažai straipsnių galima rasti internete. Tai, jog platformoje, masinėse susirašinėjimo grupėse, galima susipažinti ir susidraugauti su bet kuo, po to galima su šiais žmonėmis susirašinėti ar kalbėtis privačiuose susirašinėjimo kambariuose, buvo ir yra šios platformos didžiausi pliusai ir kartu minusai.
Ten, kur nėra apsaugomi jauni žmonės, visada kyla grėsmių ir panašiems atvejams. Žinoma, kartais į tokias pinkles gali pakliūti ir suaugę, todėl labai svarbu saugoti savo asmeninę informaciją, edukuotis patiems ir edukuoti vaikus apie tai, kaip reikėtų elgtis internete, kokia informacija dalintis, o kokios griežtai niekam nepasakoti, ir juo labiau – nerodyti“, – tęsė specialistė.
Apkalbų psichologija
Pasak portalo „Times“ kalbintų ekspertų, apkalbos nebūtinai išauga į neapykantos kalbą. Antai knygos „The Psychology of Language: An Integrated Approach“ autorius, profesorius Davidas Luddenas teigia, kad jos kartais gali būti neutralios arba pozityvios.
O štai 2019-ais atlikta analizė parodo, kad žmonės apkalboms skiria reikšmingą dalį savo laiko. Pakalbinus 467 subjektus, paaiškėjo, jog šie tą darydami praleidžia apie 52 minutes per dieną. Ir tik 15 proc. to laiko buvo skiriama negatyvioms apkalboms.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad apkalbinėjimas padėjo mūsų protėviams išgyventi. Evoliucijos psichologas Robinas Dunbaras pirmasis iškėlė šią idėją, palygindamas apkalbas su primatams būdinga savybe rūpintis vieni kitais, pavyzdžiui, rankioti blusas. Pasak mokslininko, tai yra būdas perduoti socialinę informaciją.
Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad apkalbomis žmonės mokosi to, kas socialiniai priimtina, o kas ne. Pavyzdžiui, jeigu bendruomenėje ar socialiniame rate tam tikras žmogus sukčiauja, žmonės pradeda apie jį negatyviai kalbėti.
Visgi tai, su kuo Lietuvos garsenybės susiduria „Pletkų“ serveryje yra labiau prilygintina virtualios neapykantos sąvokai. Apie tai 15min yra kalbėjusi psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. Jos manymu, žmonės ima rašyti piktus komentarus, nes patys patiria stresą.
Pasak jos, šie žmonės dažniausiai jaučiasi nelaimingi bei yra menkai užsiėmę, tad jiems reikia surasti, kas dėl jų nelaimių kaltas.
„Tai būdinga ir tam tikriems charakteriams, pavyzdžiui, paranojiniam, ribiniam, narcisistiniam asmenybės tipui. Atsibudę iš ryto jie ima klausti, kas kaltas. Gal valdžia? Pasipūtę žmonės „Facebook“? Tai yra tikrų tikriausia reakcija į stresą – kai pačiam blogai, norisi pulti kitą“, – teigė G.Petronienė.
Jos teigimu, egzistuoja trys reakcijos į stresorius – „Fight, Flight, Freeze“ (tai riškia – hiperkompensacija, vengimas, sustingimas), tad neapykanta internete patenka į „Fight“ kategoriją.
