Šis įvykis įsimintinas ne tik svečius sutikusiems lietuviams, bet ir patiems anglams skautams. Vizito metu R.Baden-Povelis ne kartą graudinosi susižavėjęs lietuvių nuoširdumu, jų pasiruošimu bei organizacija, o jo gausi palyda negailėjo gražių žodžių ir atsiliepimų ne tik sutikimo metu, bet ir po jo.
Draugystės kruizas
1933 m. rugpjūčio 12–29 dienomis, pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas lordas R.Baden-Povelis, lydimas žmonos, pirmosios Didžiosios Britanijos skaučių vadės Olavės Baden-Povel, jų vaikų Heather, Peter ir Betty bei 650 anglų skautų, garlaiviu „Calgaric“, leidosi į kruizą po Baltijos šalis.
Mintis, suorganizuoti tokį kruizą, kilo O.Baden-Povel, 1932 m. svečiuojantis Lenkijoje. Iš pradžių planuota, kad kruize dalyvaus tik skautės, nes tuo metu į tarptautines skautų stovyklas „Jamboree“ vykdavo tik berniukai skautai, bet skautės buvo draugiškesnės ir nutarė kartu vežtis ir brolius.
R.Baden-Povelis kruizo idėjai pritarė, tik pageidavo, kad laivas, kuriuo bus plaukiama, būtų angliškas, todėl pasirinktas Didžiosios Britanijos laivininkystės bendrovės „White Star Line“ okeaninis laineris „Calgaric“.
Iš viso kruize dalyvavo 570 moterų ir 85 vyrai. Anglai skautai aplankė aštuonias Baltijos jūros valstybes ir susitiko su tų šalių skautais. Aplankytos šalys: Olandija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija ir Norvegija. Kruizas vėliau pavadintas „Draugystės kruizu“.
Lenkijoje, Gdanske prie keliaujančių prisijungė lietuviai skautai, paskautininkė Ona Masiulytė ir majoras Aloyzas Valušis. Jie informavo apie būsimą programą Lietuvoje. Tiesa, iki pat rugpjūčio 17-osios ryto nebuvo aišku ar dėl oro sąlygų pavyks anglams skautams išsilaipinti iš prisišvartavusio garlaivio „Calgaric“ ir mažesniais laivais persikelti į krantą Klaipėdoje.
Iš viso kruize dalyvavo 570 moterų ir 85 vyrai.
Tik 6–7 val. ryto paaiškėjo, kad oras palankus ir viskas vyks taip, kaip suplanuota. Priešingu atveju, „Calgaric“ turėjo pakeisti maršrutą ir plaukti į Liepojos uostą. Iš ten anglai skautai būtų vykę į suplanuotus vizitus pas lietuvius skautus į Palangą, o sekančią dieną – pas latvius skautus į Rygą.
Taigi, rugpjūčio 17 d. 9 val. ryto „Calgaric“ prisišvartavo netoli Klaipėdos krantų. Dėl savo įspūdingo dydžio į patį uostą jis įplaukti negalėjo. Svečius laive pasitiko Lietuvos skautų šefo pavaduotojas Jurgis Alekna, vyriausiasis skautininkas pulkininkas Juozas Šarauskas, Lietuvos skaučių vadė, vyriausioji skautininkė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas inžinierius Ričardas Vysockis ir kiti sąskrydžio štabo nariai.
Anglai skautai suskirstyti į dvi, 400 ir 250 asmenų, grupes, persodinti į du mažesnius laivus „Stadt Memel“ ir „Hagen“, ir atplukdyti į krantą. Ten vėl suskirstyti į 24 mažesnes grupes, susodinti į autobusus ir nuvežti į Palangą, į Lietuvos skautų sąskrydį, kuriame dalyvavo gausus 1732-jų skautų būrys.
Lietuvos skautų sąskrydis
Žinodami, kokių ypatingų svečių sulauks rugpjūtį, lietuviai skautai sąskrydžiui ruošėsi itin kruopščiai ir atsakingai. Visų pirma intensyviai ieškota tinkama sąskrydžio vieta. Mąstyta apie Klaipėdą, Kauną, Telšius, Girulius.
Bet galiausiai išvažinėjus ir ištyrinėjus aplinką, nuspręsta, kad geresnės vietos už „žavingą Birutės tėviškės pušyną, sidabro smėlio kopas ir daugažydrų jūros vandenėlį“ (ištrauka iš „Skautų aido“, 1933 m., Nr. 8, p. 14) nėra.
Vyriausiame skyriaus štabe darbas padalintas į du pogrupius: vieni rūpinosi sąskrydžio organizavimu, kiti – svečių priėmimu. Viskam vadovavo vyriausiasis skautininkas Juozas Šarauskas.
Gegužės mėnesį išplatintas pranešimas visiems Lietuvos tuntams, kad kiekvienas iš jų turės originaliai, sumaniai ir gražiai įsirengti savo stovyklą. Nurodoma, kaip suvažiuoti, kur gauti inventoriaus, kaip organizuoti maitinimą. Kiekvienas skautas, norintis dalyvauti sąskrydyje, privalėjo turėti tvarkingą skautišką uniformą.
Iš Krašto apsaugos ministerijos išnuomotos palapinės skautų apgyvendinimui, taip pat pasirūpinta maitinimu, malkomis ugniai kūrenti, kitu reikalingu inventoriumi.
Kiekvienas skautas, norintis dalyvauti sąskrydyje, privalėjo turėti tvarkingą skautišką uniformą.
Kadangi Birutės parke, kuriame buvo įkurta stovykla, nebuvo šulinių, o per dieną skautams reikėjo 6–7 tūkst. litrų vandens, iš Kauno miesto savivaldybės pasiskolinta tūkstančio litrų talpos ugniagesių autocisterna. Organizacinis štabas taip pat atrinko skautus, mokančius anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas, kad šie galėtų susikalbėti su svečiais.
Skautų triūsas atsipirko ir sąskrydžio stovyklą jie įrengė išties įspūdingai. Joje buvo skautų šefų palapinės, komendatūra, ligoninė, viešbutis, virtuvės, telefono stotis, fotolaboratorija, įvairūs vartai. Skautai visą stovyklos teritoriją papuošė iš gamtinių medžiagų sukurtais ornamentais, paremtais lietuviškais tautiniais motyvais.
Sutikimas Palangoje
Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas lordas R.Baden-Povelis su palyda į krantą perkelti laivu „Šlickmann“. Krante juos pasitiko Klaipėdos tunto skautų garbės sargyba. Abu Baden-Poveliai pasisveikino lietuvišku skautų šūkiu „Budėk!“. Vėliau delegacija, susodinta į automobilius, pajudėjo link Palangos.
Palangoje svečiai susitikti itin iškilmingai. Namai papuošti tautinėmis vėliavomis, o Vytauto gatvės pradžioje pastatyti garbės vartai virš kurių plevėsavo Lietuvos ir Anglijos tautinės vėliavos. Jų tarpe bangavo didelis užrašas „Sveikas mylimas svety / Welcome to Palanga“. Gatvę juosė skautų ir skaučių garbės špaleriai, grojo orkestras.
Palangoje svečiai susitikti itin iškilmingai.
Atvykusius svečius pirmiausia pasveikino puikiai anglų kalbą mokėjęs Palangos burmistras dr.Jonas Šliūpas ir visų palangiškių vardu išreikšdamas pagarbą atvykusiems, R.Baden-Poveliui įteikė gintarinį suvenyrą, o O.Baden-Povel – gėlių puokštę. Po padėkos žodžių ir orkestro sugrotų Lietuvos, ir Anglijos himnų, R.Baden-Povelis pakviestas, perkerpant juostelę, atidaryti savo vardo gatvę. Kai kuriuose šaltiniuose minima ir tai, jog dr. J.Šliūpas svečiui įteikė diplomą, kuriuo pasaulio skautų vadas nominuotas Palangos garbės piliečiu.
Susitikimas su Prezidentu
Įvykus R.Baden-Povelio ir O.Baden-Povel sutikimui bei jo vardo gatvės atidarymui, svečiai palydėti į grafų Tiškevičių rūmus trumpam pailsėti ir atsigaivinti. Po malonaus pusvalandžio, praleisto su žaviąją grafiene Antanina Sofija Tiškevičiene ir jos vaikais, delegacija palydėta į vilą „Baltoji“, kurioje buvo apsistojęs ir svečių laukė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija. Prie vilos sutikti garbingųjų svečių rinkosi palangiškių ir vasarotojų minia.
Po trumpo susitikimo ir pokalbio viloje, Prezidentas A.Smetona ir lordas R.Baden-Povelis su savo antromis pusėmis sulaipinti į karietas. Kiekviena iš jų pakinkyta dviem žirgais, vyrai važiavo vienoje karietoje, moterys – kitoje. Delegacija Baltijos jūros pakrante nuvyko į Lietuvos skautų sąjungos sąskrydžio paradą pajūryje.
Paradas pajūryje
Parade pajūryje LR Prezidentą ir Lietuvos skautų šefą A.Smetoną su žmona Sofija, pasaulio skautų organizacijos įkūrėją ir vadovą R.Baden-Povelį bei pasaulio skaučių vadovę O.Baden-Povel sutiko 1732 lietuviai ir 650 anglai skautai. Garbės svečiams paplūdimyje įrengta speciali tribūna, iš kurios buvo sakomos kalbos.
Sutiko 1732 lietuviai ir 650 anglai skautai.
Paradas prasidėjo karinio orkestro muzika ir mažųjų lietuvių skautų ir skaučių pasirodymu. Jie skanduodami sustojo į puslankį. Trys grupės rankose laikė Lietuvos vėliavos spalvų vėliavėles: geltonos, žalios ir raudonos. Pakartotinai užgrojus trimitui prisijungė ir vyresnieji: viena grupė skautų iš kairės, kita – iš dešinės, skanduodami ir sveikindami atskubėjo į rikiuotę.
Galiausiai pasirodė būrys lietuvaičių, pasipuošusių tautiniais rūbais ir gintaro karoliais. Reginio įspūdį sustiprino fone mėlynuojanti Baltijos jūra ir kur bepažvelgsi į šonus, baltas, lyg diržas juosiantis Baltijos krantą, smėlis.
Prieš prasidedant oficialiajai parado daliai, orkestrui grojant sugiedoti Lietuvos ir Didžiosios Britanijos himnai. Lietuvos skautai nuoširdžiai ruošėsi anglų skautų viešnagei, dėl to išmoko giedoti Didžiosios Britanijos himną „God Save the King“ (liet. „Dieve, sergėk karalių“). O, kad būtų lengviau mokytis nežinoma kalba, skautams buvo pateikta himno fonetinė versija.
LR Prezidentas ir Lietuvos skautų šefas, pasaulio skautų vadovas ir pasaulio skautų vadovė pasakė iškilmingas kalbas. Po jų A.Smetona R.Baden-Poveliui įteikė savo paties aukščiausią Lietuvos skautų apdovanojimą – Gedimino Vilko ordiną, o O.Baden-Povel ir Mark Ker – Lelijos ordinus.
Pietūs stovykloje
Tikras viso sąskrydžio ir svečių sutikimo pasididžiavimas buvo didingas stovyklos pietų stalas, įrengtas Palangos pušyno apsuptyje. Tai – milžiniškas stilizuotos saulės formos žemės įrengimas, talpinęs 800 žmonių.
Stalo paviršius dekoruotas gamtinėmis medžiagomis, imituojant lietuviškus juostų ornamentus, taip pat A.Smetonos, R.Baden-Povelio bei O.Baden-Povel inicialus. Stilizuotos „staltiesės“ projekto autorė – skautė Giedrė Žmuidzinavičiūtė.
Ne tik anglai skautai liko sužavėti pietų stalu, bet ir patys lietuviai didžiavosi savo kūriniu, o palangiškiai prašė po stovyklos jį palikti nepaliestą, kad tiek jie, tiek poilsiautojai galėtų šiuo grožiu kuo ilgiau žavėtis.
Šventiniam pietų stalui iš Kauno indų parduotuvės savininko D.Rabinavičiaus išnuomota 800 vnt. didelių lėkščių, po tiek pat vienetų desertinių lėkštučių, puodukų, peilių ir šakučių, 600 vnt. stiklinių, 1600 vnt. arbatinių šaukštelių, 150 įvairių didelių indų maistui serviruoti. Anglai skautai vaišinti įvairiais mėsos ir žuvies patiekalais, „vinigretu su silke“, farširuotais pomidorais, šaltų bulvių salotomis, duona, vaisiais, saldainiais, šakočiu, „Birutės“ mineraliniu vandeniu.
Dar ne kartą anglai skautai rašė padėkos žinutes lietuvių skautų vadams dėkodami už šiltą ir originalų sutikimą.
Vakarop anglai skautai palydėti atgal į Klaipėdą, į laivą „Calgaric“, kuris Lietuvos krantus turėjo palikti 17 val. Dar ne kartą anglai skautai rašė padėkos žinutes lietuvių skautų vadams dėkodami už šiltą ir originalų sutikimą.
Kai kurie viešnagę Lietuvoje vadino „žavingiausia diena viso kruizo metu“. O Olavė Baden-Povel dėkojo Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, už padovanotą audinį, kuris vėliau puošė stalą, prie kurio jos vyras, Robertas Baden-Povelis, rašė savo straipsnius ir knygas.
Turbūt lietuviškas audeklas pasaulio skautų organizacijos įkūrėjui dažnai primindavo nuostabias akimirkas iš apsilankymo Lietuvoje. O mums jo apsilankymą primena išlikęs akmuo, esantis Palangoje, skautų slėnyje, šalia Birutės kalno.
Ant šio akmens, sąskrydžio metu, pasirašė A.Smetona, R.Baden-Povelis ir O.Baden-Povel. Po viešnagės lietuviai skautai išskaptavo inicialus, taip įamžindami šį unikalų istorinį įvykį.
