Jūsų asmenybė asocijuojasi su mokslu, kinu ir fantastika – kuri šių sričių jums yra darbas, o kuri – malonus hobis?
Visos trys šios mano domėjimosi sritys man yra ir darbas, ir hobis. Fantastika pradėjau domėtis anksčiausiai – tuo metu (kaip ir dabar, deja) fantastikos studijų Lietuvos universitetuose nebuvo, todėl teko pasirinkti fantastiškiausiai skambančią sritį – ja tapo biochemija. Nuo knygų perėjau prie fantastinių filmų, o vėliau – ir prie kitų žanrų filmų. Taip viena sritis mano gyvenime papildė ir vis dar papildo kitą. Žodžiu, toks praktiškai visiškas fengšui. (Šypsosi)
Kai paauglystėje pradėjau domėtis fantastika, mano motina nuolat sakydavo: „Kam tas knygas perki – juk iš to negyvensi, duonos nevalgysi.“ O pasirodo, kad iš to galima pragyventi – ir dar labai įdomiai bei smagiai.
Esate laimingas žmogus.
Tikiuosi, kad taip. Svarbiausia yra daryti tai, kas tau patinka. Kai paauglystėje pradėjau domėtis fantastika, mano motina nuolat sakydavo: „Na, kam tu tuos pinigus leidi, kam tas knygas perki – juk iš to negyvensi, duonos nevalgysi.“ O pasirodo, kad iš to galima pragyventi – ir dar labai įdomiai bei smagiai. Jeigu domimasi tuo, kas patinka, anksčiau ar vėliau tampama žinovu, specialistu ir užimama sava, nors ir kukli, niša gamtoje. Nereikia pernelyg klausyti, ką kiti kalba apie madingas ar nemadingas profesijas, nes kitaip gyvenimas neturės prasmės. Kam skubėti baigti nemėgstamą darbą ir važiuoti namo pas savo hobį? Geriau tai daryti darbe. (Šypsosi)
Kuriai savo domėjimosi sričiai šiuo metu skiriate daugiausia laiko?
Tos trys mano gyvenimo linijos svyruoja it bioritmai, bet šiuo metu fantastikos bus kiek daugiau, nes pradedame mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“. Žinoma, daug laiko atima televizija, dar dirbu Lietuvos mokslų akademijoje. Nuolat skaitau mokslinę fantastiką, žiūriu filmus, stebiu, kaip kinta ši sritis. Matyt, toks jau mano gyvenimo būdas.
Mokslinė fantastika nuolat evoliucionuoja, nes ją rašo labai protingi žmonės, neretai turintys puikų mokslinį išsilavinimą. Todėl įdomu paskaityti, kaip jie, remdamiesi šiuolaikinėmis technologijomis ir stebėdami visuomenės vystymosi tendencijas, įsivaizduoja ir prognozuoja ateitį, kokios jų vizijos. Mano manymu, fantastika besidomintys žmonės gali geriau pasiruošti ateičiai, nes jie geba geriau analizuoti įvykius, įvertinti kontekstą, numatyti ateities scenarijus. Tai – nebloga smegenų mankšta.
Kokiu ateities scenarijumi jūs pats linkęs tikėti?
Žvelgiant į šiuolaikinį pasaulį, sunku būti optimistu, nors, nepaisant prognozių ir periodiškai skelbiamų pasaulio pabaigų, žmonija nesusinaikino. Mes vis dar gyvename, o gyvenimo sąlygos nuolat gerėja. Apie tai argumentuotai rašo M.Ridley knygoje „Racionalus optimistas“. Kai susiduriame su problema, mes jos tol nesprendžiame, kol galime nespręsti – todėl vis dar naudojame naftą, anglį, nes niekas neprivertė jų atsisakyti. Juk akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys. Spėju, kad naftos amžius irgi baigsis ne todėl, kad naftos pritrūks, o dėl kitų priežasčių. Dėl žmogaus smalsumo, politinių motyvų ir naujų revoliucingų technologijų.
Kaip prie mokslo populiarinimo visuomenėje prisideda kinas?
Naudotis fantastika kaip instrumentu mokslininkams yra naudinga, nes tai patraukli pramogos forma – juk beveik visi pelningiausi pasaulio filmai yra fantastiniai.
Mokslininkų ir kino kūrėjų bendradarbiavimo istorija turininga. Vienas ryškiausių pavyzdžių – 1969 metais Stanley'io Kubricko sukurtas filmas „2001 metų kosminė odisėja“. Režisierius labai kruopščiai konsultavosi su mokslininkais ir laimėjo abi pusės: mokslininkai tokiu būdu galėjo populiariai pateikti savo idėjas visuomenei, o kinematografininkai sukūrė itin įtikinamą kosminių skrydžių viziją.
Naudotis fantastika kaip instrumentu mokslininkams yra naudinga, nes tai patraukli pramogos forma – juk beveik visi pelningiausi pasaulio filmai yra fantastiniai. Žmogaus noras svajoti, fantazuoti, nustebti, pamatyti kažką netikėto yra įgimtas – belieka tuo pasinaudoti.
Mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalis „Eureka“ bus bandymas tokią patirtį pritaikyti Lietuvoje?
Mūsų idėja – parodyti žiūrovams ir mokslininkams, kaip naujos, kartais kontroversiškos mokslo idėjos arba etinės dilemos gali būti įkūnijamos kino ekrane. Programoje bus filmų apie klonavimą, eutanaziją, asmenybės skaitmenizavimą ir jos perkėlimą į kitą kūną, apie visuomenės reakciją mirtinos epidemijos akivaizdoje, apie progreso tamsiąją ir šviesiąją puses, kvantinės fizikos paradoksus, apie klimato kaitą ir su tuo susijusias ekologines politines problemas – pavyzdžiui, skęstantį Maldyvų salyną. Tai puiki proga pažiūrėti, kokia yra šiuolaikinė mokslinė fantastika – drįstu manyti, kad mums pavyko surinkti dešimt bene geriausių pernai ir užpernai sukurtų filmų.
O festivalio pabaigoje Lietuvos mokslų akademijoje įvyks seminaras „Mokslas kine – tikrovė ir fikcija“, kuriame išgirsite pranešimus apie tai, kaip mokslas yra atspindimas kine ir kaip tuos ryšius galima pagerinti. Visi renginiai ir filmų peržiūros yra nemokamos – tik į jas reikia registruotis.
„Eureka“ festivalis vyks kartu su tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“. Siekiate prisivilioti šio festivalio žiūrovų?
Chuckas Norrisas padaro visus atsispaudimus, o aš – kur kas mažiau. Yra sričių, kur jis stipresnis už mane.
„Kino pavasaris“ turi savo vardą ir tradicijas, todėl tikimės, kad žmonės ateis į abu festivalius. O tai yra dvigubas malonumą už tą pačią kainą – juo labiau, kad mūsų seansai yra nemokami.
O jūs pats esate aktyvus „Kino pavasario“ žiūrovas?
Taip. Man labai patinka festivalio atmosfera – kartais net ne tiek svarbu nueiti į filmą, kiek pabendrauti su kitais kinomanais. Kodėl žmonės vaikšto į Kaziuko muges, jei ten – tie patys riestainiai ir mediniai šaukštai? Žmogus yra socialus, bendrauti mėgstantis gyvūnas, kuriam norisi pabūti kartu, pasikeisti nuomonėmis ir, aišku, užmegzti pažintis. O gal ir naują, didesnį šaukštą nusipirkti. (Šypteli)
Ir pabaigai – internete apie jus rašoma: „Rolandas Maskoliūnas išmokė Chucką Norrisą užtrenkti ratu besisukančias duris“. Pranokstate net šį legendinį herojų?
Ne. Chuckas Norrisas padaro visus atsispaudimus, o aš – kur kas mažiau. Yra sričių, kur jis stipresnis už mane. (Juokiasi)
