„Tai skaudi netektis Lietuvos kultūrai. Talentingas kūrėjas įžvalgiomis mintimis ir originaliomis idėjomis siekė atkreipti dėmesį į pasaulinio ir lietuviškojo kino vertę, savo kritika kvietė kalbėti drąsiau, stengėsi į dialogą įtraukti ir jaunąją Lietuvos kartą, kad ji pastebėtų ir priartėtų prie svarbiausių meno vertybių. Už profesionaliosios kritikos darbus Skirmantas Valiulis ne kartą buvo apdovanotas premijomis, jo aktyvi visuomeninė ir pedagoginė veikla įvertinta valstybiniu apdovanojimu – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi“, – sakoma valstybės vadovės užuojautoje.
Ministras Pirmininkas A.Kubilius taip pat išreiškė liūdesį dėl iškilios Lietuvos asmenybės netekties.
„Liūdžiu dėl Skirmanto Valiulio – žinomo fotografijos, televizijos, kino kritiko, menotyrininko mirties. Netekome ryškios asmenybės, aktyvaus visuomenininko, talentingo pedagogo. Tikiu, kad jo originalios įžvalgos, kritinės pastabos, svajonės ir mintys dar ilgai tarnaus aukščiausio profesionalumo, pilietiškumo, meilės KŪRYBAI prasmingu etalonu. Nuoširdi pagarba ir dėkingumas telydi Skirmanto Valiulio atminimą. Reiškiu gilią užuojautą velionio artimiesiems, kolegoms, bendraminčiams“, – skelbiama oficialioje premjero A. Kubiliaus užuojautoje.
Seimo pirmininkė I.Degutienė prisimena, kad būtent Skirmantas Valiulis ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas ir kartu su kolegomis patyrė televizijos užgrobimą 1991-ųjų sausio 13-ąją.
„Lietuvos kultūros ir meno bendruomenė patyrė skaudžią netektį, – teigia I. Degutienė. – Daugybei skaitytojų, žiūrovų, parodų lankytojų šviesaus atminimo Skirmantas Valiulis buvo tapęs neatskiriama meno pasaulio dalimi. Retas darbštumas ir tikras talentas daugybę metų virsdavo straipsniais ir apžvalgomis, žodžiais fotografijos parodų atidaryme, kino filmų ir televizijos laidų recenzijomis – gyvomis, nuoširdžiai emocingomis, kartais – provokuojančiomis, tačiau visada geranoriškomis. Ši kūryba, kaip ir pedagoginė veikla, formavo ir ugdė Lietuvos žurnalistų ir žiūrovų auditoriją, mokė ją atskirti ir įžvelgti, kas iš tikrųjų meniška, vertinga ir prasminga“.
Reikšdama užuojautą visiems, mylėjusiems ir gerbusiems S.Valiulį, I.Degutienė kaip paguodą įvardijo jo likusius darbus.
„Netekome itin šviesios ir kūrybingos asmenybės, tačiau mums lieka Skirmanto Valiulio knygos ir straipsniai, lieka tikrosios vertybės, skleistos ir skiepytos studentams, žiūrovams, visai Lietuvos bendruomenei. Nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, bičiulius ir kolegas, visus žmones, kuriuos ši netektis prislėgė ir nuliūdino. Amžina pagarba telydi Skirmanto Valiulio vardą ir atminimą“, – rašo I. Degutienė.
