Režisierė Romena Ražinskaitė prisiminė pirmąsias akimirkas vaidinant seriale „Petraičių šeima“.
„Vaidinti filme buvau pakviesta mylimos režisierės Galinos Dauguvietytės. Man tai prilygo stebuklui. Konservatorijoje mokėmės amato: išeiti į sceną, nesijaudinti, kurti vaidmenis. Visai kas kita buvo televizija ir darbas su šia moterimi, kuri mano gyvenime paliko labai didelį pėdsaką. Tai buvo tiesioginis eteris ir žvaigždės, kurias matydavau tik teatre, tai būdavo begalinis jaudulys. Ir viskas būdavo taip talentingai paprasta, neliko baimės. Filmuodamasi šiame seriale galėdavau pajausti, kad taip pat esu svarbi, kad viską galiu“, – prisimena R. Ražinskaitė.
Režisierė pasakoja, kad ypatingas būdavo ne tik kūrybinis procesas, įsiminė ir asmeniniai pašnekesiai su G. Dauguvietyte.
„Taip jau yra, kad kai bręsti, vis labiau nori būti jaunas. Pamenu, repetavome serialą „Sveika, Irena“, repeticijos dieną man suėjo 40 metų. Aš sakau: „Norėčiau kad man būtų 20, bet protas būtų kaip 40-ies.“ Režisierė G. Dauguvietytė žiūri į mane ir sako: „Na ir šneki, juk kiekvienas laikas turi savo spalvą ir savo žydėjimą. Norėtum būti jauna senė?“ – su šypsena kalba R. Ražinskaitė.
57-erius metus LRT dirbantis režisierius ir kompozitorius Algimantas Apanavičius prisiminė pirmuosius darbus televizijoje. Tai buvo muzikos parinkimas „Žinių“ siužetams.
Nė vienas „Žinių“ siužetas negalėdavo apsieiti be muzikos.
„Nė vienas „Žinių“ siužetas negalėdavo apsieiti be muzikos. 1960-aisiais dirbo 3 garso režisieriai. Tas, kuris ateidavo [į darbą – LRT.lt] paskutinis, turėdavo parinkti muziką siužetams, filmuotos medžiagos būdavo gal 15 minučių. Tik vienas kitas siužetas būdavo iš Lietuvos, visa kita atsiųsdavo iš didžiosios tėvynės – Maskvos. Muzika turėdavo būti pakili ir kiekvienam siužetui atskira. Tai buvo pragariškas darbas, kurį dirbau 3 metus“, – prisimena režisierius A. Apanavičius.
Tačiau pašnekovas sako, kad toks darbas davė puikų startą suprasti muziką, nors tuometės fonotekos įrašus buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Pašnekovas prisimimė, kad pirmasis filmas, kuriame juo pasitikėjo kaip kompozitoriumi, buvo „Niekas nenorėjo mirti“.
„Dar ir dabar šį filmą pasižiūriu. Muzika jame tikrai vykusi. Vėliau laukė „Tadas Blinda“, – kalbėjo A. Apanavičius.
Režisierius S. Vosylius LRT TELEVIZIJOS laidoje atskleidė, kaip gimė populiariausia serialo „Giminės“ daina.
„Filmas turėjo labai daug rėmėjų. Pamenu, buvo gruodžio mėnuo, režisierius Arvydas Ilginis paklausė: „Artėja vieno iš didžiausių serialo rėmėjų gimtadienis, ką darysime?“ Tuo metu sutikau kompozitorių Tomą Leiburą ir paklausiau, gal jis gali kokią muziką sukurti? Sakiau jam, kad reikia labai greitai. Dėl teksto paskambinau Jonui Strielkūnui, sakėme, kad teksto reikia per savaitę. T. Leiburas atnešė muziką, sakydamas, kad jam nelabai patogu, nes muzikos nėra, nedaug. J. Strielkūnas atnešė eiles, sakė, kad greitai jas sumetė. Pakvietėme sudainuoti Aldoną Stasiulevičiūtę ir Stasį Povilaitį. Nebuvo laiko nė teksto pasimokyti. S. Povilaitis sakė, kad daina nebloga, bet nors kelias dienas būtumėte leidę parepetuoti. Ir visgi šią dainą vėliau dainavo visa Lietuva“, – prisiminė S. Vosylius.
Filmas turėjo labai daug rėmėjų.
Režisierius taip pat prisiminė, kaip suprato, kad serialas „Giminės“ išties populiarus.
„Kokios populiarios „Giminės“ supratau po vienos serijos. Joje vaidino mano šuo, afganų kurtas, labai gražus. Po vienos iš serijų išėjau į Žvėryną pasivaikščioti su Gordonu. Vingio parke vyko renginys, iš kurio ėjo daug žmonių. Žiūriu visi atsigręžia į mane, pasišnabžda kažką. Aš pasitempiau, galvoju, kaip smagu, kad mane pažįsta. Tačiau staiga eina dvi merginos, atsigręžia ir sako: „Žiūrėk, kaip šeimininkas įsivaizdina, kad jo šuo „Giminėse“ vaidina“, – pasakojo S. Vosylius.
