Literatūra: Justino Marcinkevičiaus poezija
„Galbūt aš jus nustebinsiu, – pradėjo B.Shirin, – tačiau pastaraisiais metais beveik neskaitau grožinės literatūros. Nusprendžiau, kad man reikia geriau pažinti žmogaus elgesį, jo reakcijas. Tad ir knygos surištos su šia tema.“
„Man labai svarbu padėti žmogui. Jeigu jie mano, jog neįmanoma, ir man pavyksta palengvinti jų situaciją, tai man prideda motyvacijos“, – pasakojo.
Skaitydama tokią literatūrą B.Shirin domisi, kas žmogų gali privesti prie nusikaltimų, priklausomybių? „Tuomet rašau savo išvadas“, – teigė.
„O visą laiką ir kiekvieną dieną galiu skaityti Justino Marcinkevičiaus eiles. Aš jį „atradau“ prieš ketverius metus, kai grįžau gyventi į Kauną. Jis mano mylimiausias poetas. Kiekvieną dieną aš ne tik skaitau jo eiles, bet ir mokausi gražiai, jausmingai deklamuoti“, – sakė.
Pokalbiu metu pašnekovė išryškino, kad „Vėlyvo vėjo vėliavos“ ir „Už gyvus ir mirusius“ vienos labiausiai įsiminusių jo knygų.
Muzika: klasika
„O būna dienos ypač lapkričio mėnesį, kai atsikeliu, kaip mano mama sakydavo, ant kairio šono. Kažkas ne taip. Tada aš užsistatau muziką. Dažnai linksmą. Pavyzdžiui, Johanneso Brahmso „Vengrų šokį Nr. 5“, – dalinosi B.Shirin.
„Kadangi dabar daugiau laiko praleidžiu namuose, tai klausausi operos – Giuseppės Verdi, Giacomo Puccini... Aš augau su muzika. Gal ir nemėgau groti, nes žinojau, kad nebūsiu gera pianistė, mat mano rankos netinkamos, o vidutine tikrai nenorėjau būti. Buvo laikas, kai Izraelyje buvau mokytoja.“
Ji taip pat teigė, jog jai labai patinka Ludwigas van Beethovenas, Fryderykas Chopinas, Franzas Lisztas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
„Tad daug muzikos klausausi ir šoku! Viena namuose. Čia ir sportas, ir dienos praskaidrinimas“, – pasakojo.
Spektaklis: išskyrė kelis
Gintaro Varno režisuotas „Natanas Išmintingasis“, B.Shirin nuomone, puikus spektaklis.
Jai taip pat patinka visi Gyčio Padegimo darbai, pavyzdžiui, „Akmenys jo kišenėse“.
„Paskutinysis, kurį mačiau buvo Jašos Kocelio „Elektra“. Įdomus ir labai naujoviškas darbas“, – mano pašnekovė.
„Pasakysiu tiesą – man buvo sunku priprasti prie naujoviško meno ir muzikoje, ir teatre. Bet dabar per ketverius metus Lietuvoje nebematau savęs be jo“, – pasakojo ji.
Kinas: „Gyvenimas yra gražus“
„Roberto Benigni filmas „Gyvenimas yra gražus“ – vienas iš geriausių filmų, kurį mačiau bent tris kartus. Mano namuose tai buvo labai artima tema – mama atskleisdavo sudėtingesnę pusę, tačiau tėtis buvo nepaprastas optimistas, kuris iš anų laikų rasdavo juokingas istorijas. Tas filmas man priminė mano tėčio pasakojimus.“
