Režisierius: D.Papaioannou
„Kadangi esu šokio ekspertas, o ši sritis itin tarptautinė, tai norėčiau rekomenduočiau ir labai tikiuosi, jog vieną dieną atvyks į Kauną tarpdisciplininio teatro režisierius Dimitris Papaioannou, – teigė pašnekovas. – Tačiau negalėčiau išskirti vieno kūrinio, nes visi jo spektakliai yra genialūs, architektūriški bei estetiškai išsiskiriantys.“
Kompozitorius: A.Stakelė
Kalbėdamas apie mėgstamiausią muziką, M.Pinigis teigė, „jog palaikytų savo kolegą iš šokio trupės „Nuepiko“ Andrių Stakelę“.
„Man atrodo, kad Lietuvoje jis itin perspektyvus kompozitorius, kuriantis muziką tiek individualiai, tiek šokio spektakliams.“
Kinas: M.Scorsesės kūryba bei J.Phoenixo vaidmuo
Kalbėdamas apie kiną, M.Pinigis išryškino režisieriaus Martino Scorsesės kūrybą.
„Nesu tikras kaip dėl paties filmo“, – teigė choreografas ir pasakojo, jog iš pastarųjų aktorinių darbų jam įstrigo Joaquino Phoenixo įkūnytas Džokeris.
Paklausus, ar tik ne žymioji šokio scena jam taip įsiminė, M.Pinigis atsakė, jog jam patiko, jog šis aktorius viso filmo metu „įsigyveno ir veikė“. „Ko gero, jis iš tiesų išgauna pojūtį, – sakė. – Džokeris tapo ne tiesiog fantasmagorinis personažas, bet atspindėjo tą visuomenės dalį, kuri neturi vietos išsireikšti, ir į ką tas gali išvirsti.“
Literatūra: „Sidharta“ ir „Esencializmas“
Paskutiniuoju metu choreografas skaitė knygas apie saviugdą. „Man kaip žmogui tai yra svarbu“, – teigė. Čia jis minėjo Grego McKeowno tekstą „Esencializmas“.
Tačiau pokalbio metu jis pažymėjo, jog nuolatos grįžta prie vienos knygos – Hermanno Hessės „Sidhartos“. „Man joje daug gyvenimiškos patirties. Viena, kai skaičiau būdamas visiškai jaunas, kitaip, kai atsirado vaikai.“
Meno paroda: „Žmogus su Saukos veidu“
„Prie Šarūno Saukos parodos Vilniuje buvo anšlaginės eilės ir buvo įdomu stebėti šį fenomeną“, – pradėjo M.Pinigis.
Prieš tai šią parodą pašnekovui jau teko pamatyti Taline, Estijoje, vėliau teko žiūrėti Vilniuje ir net Klaipėdoje.
„Š.Sauka – išskirtinis menininkas ir jo kūryba turi daug sąsajų su kitu mano mėgstamu tapytoju iš Renesanso Jeronimu Boschu. Galbūt pas jį labiau dominuoja jo įsivaizduojama religinė tematika, o Š.Saukos detalumas, situacijos yra labai gyvybingos, kurios iškart inspiruoja kurti, kažką įveiksminti.“
