Literatūra: negali išskirti vienos knygos
Išsirinkti vieną literatūros kūrinį knygyno savininkei – misija neįmanoma. „Aš dirbu knygyne ir mane kiekvieną dieną supa knygos. Čia mes labai daug skaitome, diskutuojame ir kiekviena gerai parašyta knyga, kurią perskaitai, atrodo pati geriausia <...>. Todėl vienos knygos išskirti negalėčiau, nes kitaip meluočiau ir nuvertinčiau kitus rašytojus“, – pripažino E.Stogevičienė.
Tačiau kalbėdamos sutarėme, kad knygininkė papasakos apie kelias neseniai perskaitytas knygas. Vieną jų – Nobelio laureatės ir lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk knyga „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. „Tai lyg ir detektyvas, tačiau tai – apgavystė, nes autorė [žaidžia su skaitytoju]. Iš tiesų, tai labai gerai parašyta knyga, kurioje išryškėja O.Tokarczuk meistrystė.“
E.Stogevičienės žodžiais, pagrindinė knygos veikėja – kaime gyvenanti moteris: „Ji yra truputį ragana, mistikė, domisi astrologija ir yra pasaulio teisuolė. Ji labai nemėgsta žmonių, kurie medžioja, skriaudžia gyvūnus, niokoja gamtą. O visi aplink [vaizduojami] sugedę – kunigas, meras ir visi žymesni, turtingesni miestelio žmonės.“
Šiuo metu E.Stogevičienė skaito populiaraus Prancūzijos autoriaus Michelio Houellebecqo „Serotoniną“.
Kinas: Wimo Wenderso „Paryžius. Teksasas“
Paklausus apie mėgstamiausią filmą, E.Stogevičienė iškart prisiminė „Scanoramoje“ matytą Wimo Wenderso sukurtą filmą „Paryžius. Teksasas“.
„Tai filmas, kuris mane užbūrė ir kurio ligi šiol negaliu užmiršti, nors jį ir žiūrėjau vieną vienintelį kartą. Kai pabandžiau tą padaryti dar kartą, turėjau jį išjungti, nes išsigandau, kad aš jį pamatysiu visai kitaip, nei pamačiau pirmą kartą. Norėjau, kad jis liktų mano atmintyje [kaip filmas] apie žmogų, kuris pasiklydo savyje, – turėdamas nuostabią šeimą ir santykius jis negalėjo pakelti meilės naštos ir viską metęs išėjo į dykumą. Jis 4 metus klajojo po Teksasą nežinodamas nei kas jis yra, nei kur ir kodėl eina <...>“, – teigė ji ir išryškino jai itin patikusį filmo garso takelį.
Meno paroda: Marina Abramović „The Cleaner“
„Įdomiai sutampa, kad į meną, pavyzdžiui, muziką, kartais ateinu per knygas“, – 15min sakė pašnekovė. Būtent taip jai atsitiko su Marina Ambramovič, kurios autobiografijos knyga „Eiti kiaurai sienas“ knygininkei paliko didelį įspūdį. „Tapau didelė jos ir performanso meno gerbėja“, – teigė ji.
Praėjusiais metais E.Stogevičienė kartu su Dailės akademijos dėstytojais vyko į Torunėje, Lenkijoje vykusią Marinos Abramović retrospektyvinę parodą „The Cleaner“.
„Tai buvo labai įdomi patirtis. Juk laukai skiriasi, nes mes bendraujame su literatūros rato žmonėmis, o dailininkai – tarpusavyje. Čia pati įsimečiau į jų grupelę, kurioje 3 dienas buvo diskutuojama apie menininkus, meną, performansą. Tai buvo nepaprastai įdomu“, – prisimena ji.
Jos nuomone, paroda buvo „neįtikėtinai gera ir puiki“. Joje buvo galima pamatyti ankstyvųjų M.Abramovič darbų, jos tapybą, vaizdo medžiagą, performansų įrangą.
Muzikos atlikėja: Patti Smith
Perskaičiusi amerikiečių menininkės, pankroko atlikėjos Patti Smith knygą „Tiesiog vaikai“ E.Stogevičienė šia atlikėja itin susižavėjo.
„Šioje knygoje ji aprašė Niujorko bohemą, aplinką, kurioje gyveno ir kūrė, bei begalinį norą tapti garsia“, – pasakojo ji.
„O ir šiaip esu roko muzikos gerbėja – „Pink Floyd“, Boriso Grebenščikovo, jo grupės „Akvarium“, – sakė ji.
Spektaklis: Oskaro Koršunovo „Vestuvės“
Dar prieš prasidedant karantinui, E.Stogevičienė spėjo pamatyti Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį „Vestuvės“, sukurtą pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“.
„Tai smagus spektaklis, į kurį visi žiūrovai galėjo patekti. Ir po truputį girtėjant vestuvininkams situacija ėmė blogėti – išlindo visos žmonių silpnybės, ydos, keistosios charakterio savybės. Pagalvojau, kad vestuvės yra labai baisi šventė“, – sakė ji.
