Knyga | Isabel Allende „Dvasių namai“
Nes šioje knygoje paliesta moteriškumo esmė ir dvasia. Ir dar todėl, kad romane magiškai užfiksuotas bėgantis laikas, tekantys gyvenimai. Mane įkvepia tas pojūtis, kad gyvenimai egzistuoja nenutrūkstamai, amžiais.
Kinas | Charlie Kaufman „I am thinking of ending things”
Vėlgi, tas magiškas laiko suspaudimas į kumštį. Šis filmas palietė manyje kažkokias gilias nuojautas ir jausmus. Ir apie tai yra sunku kalbėti žodžiais, nesu filosofė. Šis filmas sugeba perteikti mintį, kad laikas iš tiesų neegzistuoja.
Spektaklis | Krystian Lupa „Austerlicas“
Šis spektaklis yra nepaprastai vertingas. Ypač mūsų dienų kontekste, kuomet net ir menas dažnai plaukia paviršiumi ir net ir kūrėjai savo kūriniais neatranda ir neperteikia jokių autentiškų įžvalgų. Šiame spektaklyje režisierius labai nuosekliai ir ryžtingai pasiima žiūrovo dėmesį ir veda jį per labai svarbias temas, įtraukia jį į savo pasaulį.
Muzikos kūrinys | Monikos Liu albumas ,,Melodija”
Nes šiuo albumu Monika pakėlė lietuvišką muziką į kitą lygį. Suvedė pasaulyje vyraujančias tendencijas su atpažįstamomis, senomis lietuviškomis. Ir visa tai skamba labai autentiškai, kas yra tikrai reta ir labai vertinga.
Paroda | „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“
Nes ji pasirodė pačiu laiku, antrojo karantino pabaigoje, ar tuomet, kai jis buvo tik pasibaigęs. Ši paroda turėjo labai aiškią žinutę, atliepė į tai, kaip tuo metu žmonės (ir aš pati) jautėsi – prislėgti, pavargę, praradę viltį. Parodoje rodomi žymių to meto menininkų kūriniai ir gyvenimai priminė, kad visais laikais žmonės išgyveno labai sunkius ir sudėtingus dalykus. Nesame išskirtinai, gyvenimas dažnai būna sudėtingas visiems ir visais laikais.