Kinas: didelė vesternų mėgėja
„Esu didelė vesternų mėgėja, todėl nedvejodama sakau „The Good, the Bad and the Ugly“! (rež. Sergio Leone)“, – teigė M.Anušauskaitė.
„Kažkada bičiulis klausė, ar man patiko per „Kino pavasarį“ matytas vesternas, ir sakiau, kad patiko, bet, kita vertus, man patiktų bet koks filmas, kur žmogus joja per prerijas ir karts nuo karto ką nors nušauna“, – prisiminė ji.
Muzika: Queer atlikėjų muzika
Kalbėdama apie muziką M.Anušauskaitė sakė, kad neseniai pastebėjo, kad beveik visa jos mėgstama muzika – sukurta queer atlikėjų. Čia ji įvardijo keturis atlikėjus: „Ssion“, „Peaches“, „The Knife“, „Angel Haze“.
„Šiaip esu baisiai nemuzikali, daugiau mažiau atsitiktine tvarka šokinėju nuo vieno atlikėjo prie kito.“
Spektaklis: miuziklas „Fidler afn Dakh“
Pasak M.Anušauskaitės, paauglystėje ji dažnai lankėsi teatre, bet kažkuriuo metu „išsivystė alergija teatro dvasingumui“.
Jei eini į teatrą, tai gausi arba arklišką dozę dvasingumo, arba tada jau turi eiti į spektaklį apie „vyrų ir moterų santykius“.
„Pradėjo atrodyti, kad, jei eini į teatrą, tai gausi arba arklišką dozę dvasingumo, arba tada jau turi eiti į spektaklį apie „vyrų ir moterų santykius“. Pati kaip ir suprantu, kad tai klaidingas požiūris, bet negaliu jo nusikratyti. Tiesa, nežinau, ar skaitosi – pernai besimokydama Niujorke buvau miuzikle jidiš kalba „Fidler afn Dakh“ (angl. „Fiddler on the roof“), neturėjau didelių lūkesčių, bet nepaprastai patiko. Gal reikia dažniau išdrįsti nueiti į teatrą“, – sakė M.Anušauskaitė.
Paroda: „Picasso primitif“ bei „Asmeniška“
Geriausia matyta paroda M.Anušauskaitei yra „Picasso primitif“. Ją ji pamatė prieš 3 metus Paryžiuje, „Quai Branly“ muziejuje.
„[Čia] P.Picasso darbai buvo eksponuojami šalia muziejuje saugomų eksponatų, sukurtų senovės vietinių gyventojų iš Afrikos, Azijos, Okeanijos ir Pietų Amerikos. Pirmąkart mačiau parodą, kur dviejų kolekcijų sustatymas šalia būtų toks įdomus ir informatyvus“, – stebėjosi ji.
Kalbant apie lietuviškas parodas, ji išskyrė Tarpukario Lietuvos moterų dailės parodą „Asmeniška“ (NDG): „Atradau daug nežinotų menininkių, labai patiko skvarbūs žvilgsniai iš paveikslų.“
Knygos: Th.Pynchono „Gravity‘s Rainbow“ bei Ch.Lloydo „The Story of the World in 100 Species“
Išsirinkti mėgstamiausią knygą pašnekovei atrodė „sunkiausias klausimas“: „Yra tiek daug knygų skirtingoms nuotaikoms, progoms, gyvenimo etapams.“
„Apskritai nelabai mėgstu knygų, kurios kalba apie bendražmogiškus dalykus, veikia per empatiją – noriu, kad knyga mane kaip tik išmuštų iš vėžių, priverstų priimti kažkokį visiškai svetimą pasaulio matymą, pavyzdžiui, Thomo Pynchono „Gravity‘s Rainbow“. Skamba pretenzingai, bet ką padarysi“, – sakė ji.
Šiuo metu ji skaito Christopherio Lloydo „The Story of the World in 100 Species“. Anot jos, tai „puiki knyga, atskleidžianti įvairių rūšių vaidmenį žmogaus ir pasaulio istorijoje, atskleidžianti kompleksiškus santykius gyvojoje gamtoje ir civilizacijų istorijoje, nesuvedanti visko į vieną principą“.
