Kinas: „Do The Right Thing“ (rež. Spike Lee)
Koks matytas filmas R.Užgiriui iki šiol sukelia apmąstymų? Filmus jis skirsto pagal tam tikrus gyvenimo laikotarpius.
„Kai buvau jaunesnis, ypač mėgau žiūrėti meninius filmus, o ypač iš Europos. Man padarė įspūdį italų kino režisierius Federico Fellini bei jo filmai „8½“, „Saldus gyvenimas“, Michelangelo Antonioni filmas „Nuotykis“ irgi patiko“, – sakė jis.
„Tačiau kalbant apie dabartinius laikus ir apmąstant, kas įvyko JAV, negaliu negalvoti apie amerikiečio Spike Lee filmą „Do The Right Thing“, kuris tarsi pranašavo šiuos protestus, riaušes, „Black Lives Matter“, policininkų žiaurumą prieš juodaodžius. Filme nužudytas neginkluotas juodaodis – policininkai jį pasmaugė“, – lygindamas su protestais JAV dėl George'o Floydo nužudymo teigė R.Užgiris.
Jo nuomone, šis filmas parodo, kaip vystėsi juodaodžių ir baltaodžių santykiai, draugystės, kokį stresą jie patyrė, o drauge atskleidė, kaip toks nužudymas gali pakeisti situaciją. R.Užgiriui šis filmas taip pat įdomus ir dėl to, jog niekas taip iki galo ir nepasako, kas tas „teisingas dalykas“ (angl. the right thing), kurį reikėjo padaryti.
R.Užgiris taip pat prisipažino esąs septintajame dešimtmetyje Niujorke iškilusių skirtingų etninių grupių režisierių darbų gerbėjas. Tarp jų juodaodis S.Lee, iš žydiškos perspektyvos pasaulį matantis Woody'is Allenas, iš italų-amerikiečių – Martinas Scorsese. „Iš Amerikos kino perspektyvos, jie buvo stipriausi“, – sakė pašnekovas.
Spektaklis: Williamo Shakespeare'o filmai-spektakliai
R.Užgiris sakė, kad dažnai vaikšto į spektaklius su mažais vaikais, tačiau „nėra spektaklių žmogus“.
Vietoj spektaklių jis mėgsta žiūrėti Williamo Shakespeare'o spektaklius, pastatytus kaip filmus. „Juos galiu žiūrėti lėtai, matyti subtitrus ir grožėtis pilna W.Shakespeare'o kalba. Dažnai čia vaidina geri aktoriai.“
Kartais šie filmai būna itin sutrumpinti, tačiau kai kurie režisieriai, pavyzdžiui, „Hamletą“ režisavęs Kennethas Branagh, kaip teigė, R.Užgiris „nieko neiškapojo“. „Tai yra labai retas dalykas“, – įvertino rašytojas.
Opera: aršus Metropoliteno operos lankytojas
Kalbantis R.Užgiris atskleidė, kad gyvendamas Niujorke jis itin mėgo vaikščioti į „Metropolitan opera“, į kurią dažnai nusipirkdavo bilietą geroje vietoje. „Buvau ją įsimylėjęs“, – operą prisimena jis.
„Man netyčia pasitaikė vienas modernus, šiuolaikinis kūrinys, kuris vadinosi „Doctor Atomic“, sukurtas amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso. Ten dainavo toks kanadiečių baritonas Geraldas Finley'is, kuris ir atliko pagrindinį „atominės bombos tėvo“ J.Roberto Oppenheimerio vaidmenį“, – pasakojo pašnekovas.
Jis atsimena momentą, kai šioje operoje buvo dainuojami XVII a. poeto Johno Donne'o šventieji sonetai. „Tai religinis eilėraštis apie dievą ir kaip dievas turi jį „išprievartauti“, kad jis būtų geras. J.R.Oppenheimeris jį dainavo žiūrėdamas į atominę bombą. Suprask, kad ta bomba buvo tarsi jo šėtonas ir jis prašė dievo jį išvaduoti, – stebėjosi R.Užgiris. – Tai buvo netikėta, nežinojau, kad dainuojama poezija bus taip stipriai perteikta. Galbūt tai ir yra mano mėgstamiausia kažkada girdėta arija.“
Poezija: išskyrė kelis
Prieš tai minėtas J.Donne'o eilėraštis „Batter my heart, three person'd God (Holy Sonnet 14)“ taip pat gali būti priskiriamas prie vieno iš mėgstamiausių R.Užgirio poezijos kūrinių.
„Aš nesu religingas žmogus, bet tai vienas geriausių religinių-lyrinių eilėraščių, kokius esu skaitęs“, – sakė jis.
„J.Donne man yra labai įdomus, nes pradžioje jis rašydavo įvairius meilės eilėraščius, kuriuose jis bandydavo suvilioti moterį. Viename rašoma apie tai, kaip jis su viena moterimi guli lovoje ir jį kandžioja blusos. Blusą jis vartoja kaip metaforą, jog įtikintų moterį, jog šis [vabalas] semia mano ir tavo kraują. Ir ją reikėtų [pasilikti], nes taip mes galime maišyti mūsų abiejų kraują. Vėliau ta moteris užmušė tą blusą“, – juokėsi R.Užgiris. Ilgainiui šis poetas atsivertė į religiją ir ėmė rašyti dramatiškus, aistringus eilėraščius dievui.
Iš dabartinių poetų R.Užgiris išskyrė airių poetą Shane'ą Heney, kuris pašnekovui yra vienas svarbiausių. Jis taip pat teigė, kad dažnai klausosi W.Shakespeare'o eilėraščių.
Romanas: negali išsirinkti
Vertėjas pasakojo, kad skirtingais gyvenimo laikotarpiais jam įspūdį paliko kitokia rašytojų kūryba, tad vienos knygos – išsirinkti negali.
Jaunystėje jis žavėjosi amerikiečių rašytoju, Nobelio premijos laureatu Ernestu Hemingway'umi. Viena R.Užgirio mėgstamų jo knygų yra pirmasis jo romanas „The Sun Also Rises“, kuris lietuviškai yra išverstas pavadinimu „Fiesta“.
Universiteto laikais R.Užgiriui įtaką padarė prancūzų rašytojo Jeano Genet „Vagies dienoraštis“.
„Vėliau pradėjau sekti šiuolaikinį amerikiečių rašytoją, kuris iki šiol yra gyvas – Cormacą McCarthy'į, kuris itin poetiškai aprašė Amerikos Vakarus ir perrašė Vakarų mitologiją. Sakyčiau, kad jo šedevras yra „Blood Meridian or The Evening Redness in the West“, kuris į lietuvių kalbą nėra išverstas <...>“, – pasakojo R.Užgiris.
Vėliau rašytojas pradėjo domėtis postmodernizmu. Jam įstrigo Thomo Pynchono, pašnekovo nuomone, taip pat šedevras „Gravity's Rainbow“. „Tai postmodernus romanas apie Antrąjį pasaulinį karą ir laikotarpį tuoj pat po jo.“
Visai neseniai poetas perskaitė nemažai klasikos knygų – Jameso Joyce'o „Ulisą“, ispanų rašytojo Miguelio de Cervanteso Saavedros legendinį „Don Kichotą“. „Man jie labai patiko ir įstrigo į galvą“, – sakė jis.
Paroda: Wangechi Mutu paroda „Brooklyn Museum“
Paskutinė paroda, kurią R.Užgiris matė, vyko MO muziejuje. Kuruojama Saskia'os Boddeke bei Peterio Greenaway'aus, ji vadinasi „Kodėl taip sunku mylėti?“
„Aišku, kad man labai patiko, nes ten kabo kokie 4 mano žmonos Monikos Furmanos darbai“, – sakė jis.
„Kalbant iš platesnės perspektyvos, mus su žmona nustebino viena paroda, kai buvome Niujorke <...>. Nuėję į mažesnį „Brooklyn Museum“ pamatėme vienos menininkės Wangechi Mutu, kilusios iš Afrikos, parodą. Ji mus priblokšė <...>“, – prisiminė jis, teigdamas, kad ši menininkė padarė įtaką ir M.Furmanai.
