Literatūra | „Lenin’s Tomb“
Davido Remnicko „Lenin’s Tomb“ – viena mėgstamiausių K.Vyšniausko knygų.
„Kažkada nustebau sužinojęs, kad žurnalo „The New Yorker“ redaktorius yra parašęs Vakaruose kultine tapusią knygą apie Sovietų Sąjungos griūtį. Ji niekada nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Nusipirkau jos kopiją ir ji man leido daug geriau suprasti, kas buvo Sovietų Sąjunga ir kodėl ji galiausiai sugriuvo. Remnickas remiasi savo, tuomet – „Washington Post“ korespondento Maskvoje, darbu. Ir pateikia pasakojimą kaip prozą.
Tokio faktais grįsto, žurnalistinės etikos paisančio, bet literatūrine forma pateikto kalbėjimo apie tikrus įvykius man visada norisi. Matau, kad mano kartos žmonės nori suprasti pasaulį, kuriame augo mūsų tėvai ir kurio palikimu esame ir mes patys. Remnicko, kaip autsaiderio, Sovietų Sąjungoje neaugusio, bet į ją ir „antipropagandiškai“ nežvelgiančio autoriaus perspektyva leidžia istoriją pamatyti naujai. Knyga, išleista 1993 m., laimėjo Pulitzerio apdovanojimą“, – pasakojo redaktorius.
Kinas | „Perspektyvi mergina“
Filmas „Perspektyvi mergina“ (rež. Emerald Fennell) brutaliai atskleidžia, kodėl #MeToo judėjimas buvo iš esmės svarbus, sakė K.Vyšniauskas.
„Kodėl jis turėjo savo ribas, kurias mes, kaip visuomenė, uždėjom. Kodėl judėjimui pavyko pralaužti tik ledkalnio viršūnę. Kodėl tiek daug „perspektyvių merginų“ kažkur tarsi išnyksta, kai tuo tarpu jų bendraamžiams vaikinams sekasi gerai“, – išryškino jis.
„Būtinai rekomenduoju kitiems vyrams ir vaikinams, ypač – manantiems, jog jie yra teisingoje istorijos pusėje. Svarbus, būtinas savikritiškas žvilgsnis. Carey Mulligan, dažnai romantiniuose vaidmenyse pažinta britų aktorė, čia yra kitas žmogus. Filmo pabaiga vienu metu tave palieka ir bejėgį, ir patenkintą. Gudrus, daugiasluoksnis, realistiškas filmas, kuris, tikiuosi, greitai ateis į platformas – o gal ir mokyklas? – ir Lietuvoje. Penkios „Oskarų“ nominacijos turėtų padėti“, – pasakojo redaktorius.
Teatras | „Geros Dienos!“
Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės operą „Geros Dienos!“ pašnekovas įvardijo kaip mėgstamiausią teatro kūrinį:
„Daug kas pažino Vaivą, Liną ir Rugilę po jų Venecijos bienalės laimėjimo su „Saule ir jūra“. Tačiau jų pirmasis bendras kūrinys yra vertas tiek pat dėmesio. „Geros dienos!“ yra nekonvencinė opera, kurioje dainuoja kasininkės. Apsirengusios savo uniformomis, jos kalba apie tai, ką žmonės perka, kodėl perka ir kodėl pačios yra šios sistemos dalis. Tai it modernios Lietuvos folkloras, stipri socialinė kritika, bet kartu – nemoralizuojantis. Reikės palaukti, kol „Geros dienos!“ vėl bus rodomas. Neabejoju, kad bus – turi būti.“
Muzika | „Molchat Doma“
„Supratau, kad dar daug žmonių Lietuvoje nežino apie šią Baltarusijos grupę. Jie turėjo surengti turą JAV (bet tada prasidėjo pandemija), be to, vėliau gavo netikėtą reakcijų pastiprinimą iš „TikTok'o“. „Molchat Doma“ yra pavyzdys, kad baltarusiška kultūra gali būti pasaulinė.
Dar KINO estetiką menantis, šaltas, nušlifuotas, postpankiškas jų skambesys yra prieinamas ir tiems, kam tokia muzika tolima. Tikiuosi, kad Lietuvoje išaugęs dėmesys Baltarusijai pereis ir į domėjimąsi šalies kultūra. „Molchat Doma“ yra geras startas. Rekomenduoju visą 2018-ųjų albumą „Этажи“, labiau naktį“, – teigė K.Vyšniauskas.
