15min pasidomėjo, ką skaityti, žiūrėti ir klausyti renkasi Larisa. Kas jos savaitgalio įkvėpimų sąraše?
KNYGA: Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“
Kiek kartų L.Kalpokaitė perskaitė šį romaną, jau net pati nebesuskaičiuoja. Kaip sako – ir nuo vieno galo skaitė, ir nuo kito, ir nuo vidurio, visaip. Tačiau net jei kaskart knyga jai suteikdavo vis naujų pamąstymų, vieni ji žino tvirtai – tai bene labiausiai ją sužavėjęs M.Bulgakovo kūrinys.
Šio rusų rašytojo kūryba jai apskritai nesvetima – L.Kalpokaitė sako perskaičiusi kone viską, ką jis yra pašęs, tai mylimiausias jos autorius.
„Baltoji gvardija“, „Pono de Moljero gyvenimas“, „Teatrinis romanas“ – ką aktorė beskaitytų, ji visuomet lieka sužavėta M.Bulgakovo braižu.
Garbingą vietą jos knygų lentynose savu laiku užėmė Stephenas Kingas, Williamas Faulkneris, taip pat – Borisas Pasternakas, Anos Achmatovos poezija. O pastaruoju metu L.Kalpokaitė sako pamėgusi ir detektyvus.
TEATRAS: Henriko Vancevičiaus „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“
Kas šiandien L.Kalpokaitei yra favoritai teatre, ji sako ir pati neberandanti atsakymo. Neva bėgant metams ji į viską ėmė žiūrėti akyliau, nebe taip naiviai, nebe taip patikliai. Ir net jei, kaip pati sako, jaunimas jos veikiausiai dėl to nesupras – šiandien ji autoritetų nebeturi.
„Nebenoriu ginčytis su jokiu režisieriumi, visi mes turime teisę klysti, visi turime teisę būti teisūs. Jei spektaklis sugeba mano dėmesį prikaustyti bent 20–30 minučių – jau gerai. Vadinasi, kažką naudingo pamačiau.
Nors apskritai manau, kad visų kūrėjų mintys yra panašios, tik išraiškos priemonės skiriasi. Kartais man net juokinga, kaip kai kurie mūsų kartos režisieriai bando iškelti labai aktualias temas. Jei atvirai, manau, kad mūsų kartos režisieriai, lai jie neįsižeidžia, savo jau išsakė, dabar tegu kalba jaunimas“, – sakė L.Kalpokaitė.
Tačiau aktorė be abejonės turi mėgstamus spektaklius. Režisieriaus Henriko Vancevičiaus Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“ pastatymą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Henrikas Kurauskas jai iki šiol vadina tiesiog genialiu. Gilų įspūdį jai paliko Maskvos J.Vachtangovo spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“, taip pat – Kosto Smorigino „Kvadratas“.
MUZIKA: klasikinis džiazas
„Man labai patinka klasikinis džiazas, jo labai daug klausau. Mėgstu, kaip dainuoja juodaodžiai, ta muzika mane ramina“, – 15min pasakojo L.Kalpokaitė.
Džiazo ji sako dažniausiai klausanti automobilyje, o namuose – priešingai, čia muziką išgirsi retai. „Mūsų namo langai – į gatvės pusę, todėl čia nuolat girdisi triukšmas. Ir net jei prie jo jau pripratome ir net nebegirdime, man namuose norisi tylos, norisi ramybės. Todėl dažniausiai ką darau – įsijungiu diktoriaus balsą ir klausau kokių nors istorinių pasakojimų“, – mintimis dalijosi aktorė.
Ramybę ji sako ėmusi vertinti ir dėl savo darbo specifikos. Neva kai profesija tokia, kur nuolat turi suktis tarp žmonių, šurmulyje, laisvu metu norisi nuo visko atitrūkti.
„Aš gal kaip batsiuvys be batų, pavargstu nuo teatro, nuo žmonių. Ne tiesiogine prasme, žinoma, tačiau balansui palaikyti man riekia tiesiog tylos“, – kalbėjo ji.
Tiesa, L.Kalpokaitė sako kartais paklausanti ir klasikinės muzikos, ir populiariosios. Gal tik metalo, kaip juokiasi, nelabai mėgsta – su šiuo žanru sunkiau.
KINAS: Jei filmas geras, jo žanras – nesvarbu
L.Kalpokaitė sako nemėgstanti prisirišti prie vieno žanro. Jai daug artimesnė konkrečių režisierių kūryba. Aktorės favoritų sąraše – Kim Ki-dukas, Federico Fellini, Nikita Michalkovas. Ją ypač sužavėjo jo „Nebaigta pjesė mechaniniam pianinui“.
Pašnekovė taip pat žavisi Ingmaru Bergmanu, Quentin Tarantino kūryba, o jos filmas-favoritas iki šiol išlieka Andrejaus Tarkovskiso „Stalkeris“. „Jį pirmą kartą pažiūrėjau dar būdama jauna. Tuomet ši juosta mane tiesiog pribloškė. Šis filmas man iki šiol – vienas ryškiausių“, – kalbėjo L.Kalpokaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
