Literatūra, muzika, kinas – visa tai jai itin artimos sritys.
15min pasiteiravo Daivos apie tai, kas ją įkvepia. Ką dizainerė skaito, ko klauso, jei klauso, laisvalaikiu ir kas jos Savaitgalio įkvėpimų sąraše.
KNYGA: Ericho Frommo „Meilės menas“
Dizainerė juokais save vadina tikra knygų maniake, ji skaito daug ir be knygos neišeina iš namų – bent vieną kokią visuomet nešiojasi rankinėje, o radusi laisvą minutę ją su mielu noru atsiverčia.
Pastaruoju metu ji sako itin pamėgusi Haruki Murakami kūrybą, o dabar jos rankose – angliškas japonų rašytojo „Aklas gluosnis ir mieganti moteris“ vertimas.
Įprastai dizainerė vienu metu skaito net kokias šešias knygas. „Taip įdomiau“, – šyptelėjus patikina. O ir produktyviau – kaitaliojant knygas ir darant pertraukas tarp skaitymų pati informacija labiau nugula, yra laiko apmąstyti tai, kas perskaityta.
Todėl dabar ji skaito ir Danielio Golemano „Emocinį intelektą“, taip pat – įvairias dvasinio pobūdžio knygas. „Romanai skaitosi lengviau, mokslinei ar filosofinei literatūrai reikia daugiau laiko, kartai perskaičius kelis skyrius norisi tokias knygas trumpam padėti į šoną“, – 15min sakė Daiva.
Dar mokykloje jos mėgstamas rašytojas buvo Jules‘is Verne‘as, itin įsiminusios knygos – romantinė Margaret Mitchell drama „Vėjo nublokšti“, Umberto Eco knygos.
Viena ryškiausių knygų, kurias Daiva atsimena iki šiol – Ericho Frommo „Meilės menas“, taip pat – Fiodoro Dostojevskio „Idiotas“.
Daiva sako knygas mėgstanti skaityti ne tik lietuvių, bet ir anglų ar rusų kalbomis, dar anksčiau ji skaitė ir lenkiškai.
MUZIKA: nuo džiazo iki gongų skambesio
Pati įvairiausia: automobilyje Daiva klausosi radijo, kur neretai groja ir populiarioji muzika, namuose neretai – džiazo, ypač ankstyvųjų laikų, kartais ir klasikinės muzikos.
„Labai mėgstu pabūti ir tyloje. Klausau ir meditacinės muzikos – fortepijono, tibetietiškų gongų, varpų, labai juos pamėgau“, – pasakojo dizainerė.
TEATRAS: tarp įsiminusių – nemažai vaikiškų spektaklių
Daiva stengiasi nepraleisti ir įvairių spektaklių, jei tik pavyksta spėti visur dalyvauti – ji tampa dažna viešnia ir teatre.
Ji gali pasigirti mačiusi ir nemažai vaikiškų spektaklių. Daiva augina devynerių sūnų, su kuriuo drauge jau kelerius metus aplanko naujausias ir įdomiausias premjeras. „Man labai patinka „Lėlės“ teatro, „Menų spaustuvės“ spektakliai, itin įsiminė „Batuotas katinas“, „Tėčio pasaka“, spektakliai ten superiniai – meniški, tačiau parodomi per vaiko prizmę. Anksčiau su sūnumi ten keliaudavome kone kiekvieną sekmadienį“, – pasakojo pašnekovė.
KINAS: kostiuminiai
Daiva – didelė kinomanė, ji visais laikais labai mėgo gerą, kokybišką, nekomercinį kiną. Todėl ir dabar stengiasi nepraleisti įvairių festivalių, kino renginių, pamatyti naujausius filmus.
„Labai mėgstu kiną! Nors vėliau pamėgau ir reklamas. Kaip sakau, juk reklamos – tai trumpas kinas, čia irgi kuriamas minifilmas, tik jis parodomas labai greitai“, – juokėsi ji.
Dizainerė itin žavisi filmais, kuriuose didelis dėmesys skiriamas kostiumams. Keli tokių – Luco Bessono filmai, ypač „Penktasis elementas“, taip pat –„Žvaigždžių karai“.
Tarp daugelio jos filmų-favoritų atsidurtų ir prancūziškas, skandinaviškas kinas ir vėlgi – Hayao Miyazaki animaciniai filmai, kuriuos ji spėjo pamatyti kartu su sūnumi.
MENO PARODOS: būtinas ritualas
Aplankyti meno galerijas, muziejus, savo akimis išvysti naujausias ekspozicijas, Daivai yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Tai ji vadina tokiu pat natūraliu procesu, kaip, tarkime, naujienų skaitymą portaluose, mėgstamų žurnalų vartymą.
Neva tik matydama tai, kas aktualu, tik susipažindama su naujovėmis, gali tobulėti, o ypač kai pati dirbi meno srityje.
„Šį mėnesį net popiežius Pranciškus liepė visiems melstis už menininkus. Menininkai – tai kūrėjai, menas yra prilyginamas Dievo kūrybai, menas įkvepia“, – sakė Daiva.
Pasak jos, meno parodų lankymas treniruoja žmogaus intelektą. Todėl norint suprasti sudėtingesnius meno kūrinius, reikia save paruošti. O tuomet besigilindami imame suprasti, kad menas, dailė – kad tai atskira sritis, atskira dimensija, kurioje kažką tinkamo ir pritaikomo galima atrasti ir sau.
„Visi dalykai yra susiję. Mada pereina į fotografiją, fotografija – į tapybą, tapyba – į instaliacija, o instaliacija – į vaizdo įrašą ir atvirkščiai. Tai labai įdomus procesas“, – tikino dizainerė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
