Literatūra: studija apie riterių keliones ir W.Gombrowicziaus dienoraščiai
R.Petrauskas rekomenduoja dvi knygas – vieną iš akademinės, o kitą populiariosios literatūros sferų.
Kalbant apie „akademybę“, R.Petrauską sužavėjo vokiečių istoriko-medievisto Wernerio Paravicinio knyga „Ehrenvolle Abwesenheit“ (liet. „Garbingas nebuvimas“ arba „Garbingas pasitraukimas“). Jo teigimu, šioje studijoje rašoma apie riterių mobilumą ir keliones vėlyvųjų viduramžių Europoje, kurios „Florencijos didiką ar būsimąjį Anglijos karalių galėjo atvesti ir į pagonišką Lietuvą. Pagrindinis knygos klausimas – ko riteriai ieškojo šiose tolimose žemėse? Kas jiems nutikdavo išvykus? Su kuo jie grįždavo atgal?
„Sakyčiau, kad išvada visada yra labai panaši. Tik tiek, kad kelionės yra laiko ir turto investicija, kuri kartais ir nesugrįždavo, bet jeigu [atsipirkdavo], tai kaip didelis socialinis kapitalas. Iš pirmo žvilgsnio menkas iššūkį įveikusiojo pranašumas keisdavo situaciją – atgal į Florenciją arba Angliją sugrįžęs žmogus būdavo kitoks, įgydavo naują reputaciją“, – mąstė R.Petrauskas.
Atgal į Florenciją arba Angliją sugrįžęs žmogus būdavo kitoks, įgydavo naują reputaciją.
Save istorikas iš dalies laiko W.Paravicinio mokiniu. Anot jo, „ši stora knyga su dedikacija yra skirtingų kartų ir šalių istorikų draugystės liudijimas“.
Antroji pastaruoju metu įspūdį palikusi knyga R.Petrauskui yra lenkų filosofo Witoldo Gombrowicziaus dienoraščiai. „Nepasakyčiau, kad labai lengvai skaitėsi“, – sakė jis, išryškindamas knygos apimtį.
Kaip besidominčiam diduomene, jam pasirodė įdomus blaivus W.Gombrowicziaus požiūris į aristokratiją. Jis taip pat įvertino ir Irenos Aleksaitės vertimą. Apie neseniai skaitytus dienoraščius, R.Petrauskas 15min sako štai ką:
„Iš pokario emigracijos tolimoje Argentinoje perspektyvos šis žymus lenkų rašytojas, kurio romanus ir šiaip mėgstu, itin negailestingai apmąstė dabartį ir jam tuo metu netolimą praeitį. Pats pavadinimas „Dienoraštis“ kiek klaidinantis, nes tai nėra tradicinis, įvykius atpasakojantis dokumentas. <...>. Tai nesiliaujanti diskusija su įsivaizduojama bendruomene ir savimi, kurioje kone kiekviename puslapyje blyksteli netikėta frazė, apibendrinimas. Jie perskrodžia įprastus požiūrius ir vertinimus.“
Skirta lenkų visuomenei, ji tinkama ir mums.
Nors knyga, anot pašnekovo, ir skirta lenkų visuomenei, ji tinkama ir mums, kurie esame „šiek tiek perdėtai susirūpinę savo įvaizdžiu, istorijos vertinimu ir žinomumu nesibaigiančiose ir beprasmiškose, kaip W.Gombrowiczius sako, tautų lenktynėse“.
Paroda: „Van Eyck. An Optical Revolution“
Pašnekovas dar prieš karantiną spėjo aplankyti parodą „Van Eyck. An Optical Revolution“ Gente, Belgijoje.
Tai yra didžiausia kada nors vykusi XV a. flamandų tapytojo Jano van Eycko darbų ekspozicija. R.Petrausko nuomone, „tai ilgai ir kruopščiai rengta viena didingesnių pastarojo meto meno parodų Europoje, kurioje surinktas išbarstytas menininko paveldas“.
Kaip šio laikotarpio tyrėjas, jis įvertino parodą kaip išskirtinę galimybę pažinti Burgundijos hercogų dvarą, kurio dailininkas ir buvo J.van Eyckas.
„Joje atskleidžiama, kaip menininkui intuityviai pavyko atnaujinti ir išplėsti žiūrėjimą, perspektyvą. Aišku, tos spalvos, erdvė, daugelyje paveikslų į patalpas krentanti šviesa, dėmesys detalėms yra tikra. Nesvarbu, ar tai kilmingųjų paveikslai, ar žymusis Gento altorius“, – pasakojo jis.
Parodą galima pažiūrėti štai čia:
Kinas: „1917“ (rež. Samas Mendesas)
„Nors tai ir kitas laikotarpis, šis filmas man susišaukia su J.van Eycku vien dėl optinio sprendimo“, – argumentuodamas savo pasirinkimą teigė R.Petrauskas.
Epinį pasakojimą primenantis „1917“, kurį režisavo Samas Medesas, 2020 metais gavo „Oskarą“ už geriausią kinematografiją, vaizdo efektus ir garso efektus.
Pasak R.Petrausko nufilmuotas tarsi vienu kadru, sukeliant nuolatinio judėjimo įspūdį, „1917“ žiūrovą perkelia į brutalų karo lauką, o jauni aktoriai pasirinkti sąmoningai: „Kaip žinia, antroji Pirmojo pasaulinio karo dalis buvo jaunuolių karas“.
Bent jau man ryškiausias beprasmiško karo vaizdinys, kuriame buvo daug kasdienybės herojų, bet mažai sėkmės istorijų.
„Per šiuos veikėjus mums leidžiama apčiuopti vieną dramatišką, bet ilgamečio karo požiūriu nieko nepakeitusią dieną. Mes žinome iš istorijos, kad tokių dienų buvo daug. Šalia Ernsto Jüngerio romano „Plieno audrose“, tai bent jau man ryškiausias beprasmiško karo vaizdinys, kuriame buvo daug kasdienybės herojų, bet mažai sėkmės istorijų“, – komentavo jis.
Plokštelė: The Cinematic Orchestra „To Believe“
R.Petrauskas pernykščio „The Cinematic Orchestra“ koncerto metu įsigijo The Cinematic Orchestra albumo „To Believe“ vinilinę plokštelę.
Daug nekomentuodamas sako: „Tai dvi nuostabaus elektroninio džiazo plokštelės sekmadieniui, kurių tikrai negali atsiklausyti.“