Seimo valdyba kreipsis į Vyriausybę dėl dailininko Antano Gudaičio galerijos koncepcijos sukūrimo

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl darbo grupės sudarymo Antano Gudaičio galerijos koncepcijai sukurti.
Dailininko Antano Gudaičio dirbtuvės
Dailininko Antano Gudaičio dirbtuvės / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pavedimu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išnagrinėjo grupės Lietuvos dalininkų, meno ir kultūros žmonių kreipimąsi dėl dailininko tapytojo A.Gudaičio palikimo.

Atsižvelgdamas į A.Gudaičio kūrybos išskirtinę vertę, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas paprašė Seimo valdybos kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri parengtų ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų A.Gudaičio galerijos sukūrimo koncepciją, ir vieno iš žymiausių Lietuvos dailininkų tapytojų galeriją sukurti analogiškai, kaip tai buvo daroma Nacionalinės dailės galerijos kūrimo atveju – pastatyti šią galeriją kaip valstybės finansuojamą objektą.

A.Gudaitis 1985 m. gruodžio 24 d. testamentu nusprendė dovanoti Lietuvai du šimtus paveikslų (keletas jų – didelio formato kompozicijos) ir keturis šimtus kūrinių eskizų bei piešinių, jei po menininko mirties prie jo dirbtuvės Gedimino prospekto Žemaitės skvere bus pastatyta galerija. Kūrinius jis nusprendė perduoti Lietuvos dailės muziejui, saugančiam didžiausius nacionalinės lietuvių dailės palikimo rinkinius, tarp jų – 101 dailininko A.Gudaičio įvairių kūrybos laikotarpių geriausių kūrinių, nupirktų iš dailininko sovietmečiu. 14 ypač vertingų kūrinių dabar nuolat eksponuojama Nacionalinės dailės galerijos XX a. lietuvių dailės ekspozicijos trijose salėse.

Po dailininko mirties buvo svarstyti įvairūs jo testamentinės valios įgyvendinimo būdai. Valstybei neradus finansinių galimybių iš biudžeto lėšų pastatyti prie dailininko dirbtuvės A.Gudaičio galerijos, Kultūros ir švietimo ministerijos teikimu 1992 m. birželio 9 d. Ministras Pirmininkas potvarkiu Nr. 587p tik nusprendė galerijos statybai skirti 1 310 kv. m. valstybinės žemės sklypą šalia dailininko dirbtuvės (Vilnius, Gedimino pr. Žemaitės skveras), bet ją pastatyti už privataus investuotojo, o ne valstybės lėšas (Vyriausybės posėdžio 1995 m. balandžio 12 d. Protokole Nr. 18 tik papildomai nurodyta, kad už verslo lėšas pastatyto pastato ne mažiau kaip 55 proc. turi atitekti A. Gudaičio galerijos reikmėms). Vyriausybė dar kartą, patikslindama minėtą sprendimą, 1995 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 543 nusprendė sklypą Žemaitės skvere perduoti tiesiogiai Lietuvos dailės muziejui. Daugiau jokių sprendimų Vyriausybė dėl to nepriėmė – A.Gudaičio galerijos statybai prie dailininko dirbtuvės lėšų neskyrė ir nepatvirtino, kad šiai galerijai, jei ji būtų pastatyta, bus skiriama išlaikymo lėšų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis