Kaip 15min skelbė anksčiau, tarp šių metų laureatų – šeši skirtingų sričių kūrėjai: šokėja, choreografė Birutė Letukaitė-Komskienė, tapytojas Arvydas Šaltenis, režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė, menininkė, menotyrininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė, poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas, menininkas Darius Žiūra.
V.Jauniškis: ši premija – revoliucinė
Kultūros analitikas, scenos menų kritikas Vaidas Jauniškis teigė, kad „ši premija tapo revoliucine“: „Čia kalbu apie šiuolaikinį šokį ir B.Letukaitės-Komskienės kandidatūrą. Ji yra šios srities simbolis – srities, kuri buvo nepastebėta 34 metus. Tai pirmasis atvejis, kada šia premija pažymimas šiuolaikinis šokis tarp kitų seniai pripažintų meno sričių.“
„Laurai atiteko žmogui, kuris sujungė prieškario išraiškos šokio mokyklą (nuo Danutės Nasvytytės ir Kiros Daujotaitės) ir šiuolaikinį šokį, – juk „Auros“ teatre darbavosi ir tokie žmonės kaip prodiuserė Gintarė Masteikaitė“, – kalbėjo V.Jauniškis.
Ar buvo išlaikyta lyčių lygybė? „Išlaikyta, bet, tiesą sakant, tikėjausi, kad moterų bus daugiau, – svarstė ekspertas. – Buvo iš ko pasirinkti, nes tarp 12 nominantų neabejotinai paminėčiau ir Mariją Drėmaitę, nes tai žmogus, kuris šalia savo kasdieninių darbų paruošė Kauno modernizmo paraišką ir teikė ją UNESCO. Man atrodo, kad premija turėtų būti teikiama ne tik už kasdienius gerus darbus, bet ir už išskirtinius pasiekimus.“
„Bet žinoma, tai mano subjektyvi nuomonė, o premijos juk yra ir kompromisų, sričių, galių derinimo rezultatas“, – pridūrė V.Jauniškis.
Anksčiau nacionalinės premijos buvo skiriamos vyresnei kartai, tačiau šįmet, pasak V.Jauniškio, nebuvo pamiršti ir jaunesnieji: „Šioje vietoje esu net kiek nustebęs, bet Marija Kavtaradzė juk taip pat yra simbolis – kino atgimimo ir kino dramaturgijos“.
G.Jankevičiūtė: dėmesys vizualumui ir moterų darbams – natūralus
Dailės istorikė, parodų kuratorė, 2023 m. Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė Giedrė Jankevičiūtė teigė, kad kasmet šios garbingos premijos prikausto ne tik kultūros bendruomenės, bet ir žiniasklaidos dėmesį ir bent trumpam iš aktyvaus dėmesio išstumia žinias apie politiką bei sportą.
Ji pabrėžė, kad nors reguliariai pasigirsta siūlymų Nacionalinių premijų skaičių padidinti iki devynių, kaip anksčiau jau yra buvę, tačiau, anot G.Jankevičiūtės, šešios premijos yra labai optimalus kiekis Lietuvai.
„Jei premijų turėtume daugiau, būtų žymiai sunkiau įsidėmėti nominantus, o taip pat ir pati premija nuvertėtų“, – teigė ji.
Dailės istorikė pažymėjo, kad kiekvienos premijos skyrimas neatsiejamai susijęs su džiaugsmu dėl tų, kurie buvo apdovanoti ir liūdesiu dėl tų, kuriems šį kartą premija nebuvo paskirta. Anot jos, neabejotinai Nacionalinės premijos komisijai sudėtingiausias yra paskutinis posėdis, kuomet iš dvylikos nominantų tenka atsirinkti galutinį šešetuką.
G.Jankevičiūtė pasidžiaugė, kad šį kartą premijos padalintos po lygiai tarp moterų ir vyrų. Tai, anot jos, rodo ne tiek didesnį komisijos dėmesį moterų kūrybai, kiek pastebimai išaugusį moterų vaidmenį šiuolaikinėje mūsų kultūroje. Šis faktas, pasak dailės istorikės, išryškina svarbią skirtį tarp sovietinės – stipriai vyrų dominuotos – ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros.
Komisija siekia akcentuoti ryškiausius pastarųjų metų kultūros darbus nesistengiant žūtbūt išlaikyti meno rūšių proporcijas.
Stebint pastarojo meto premijų skyrimo tendencijas, anot pašnekovės, akivaizdu, kad komisija siekia akcentuoti ryškiausius pastarųjų metų kultūros darbus nesistengiant žūtbūt išlaikyti meno rūšių proporcijas.
„Net trys premijuotieji dirba vizualinio meno lauke. O jei prie jų priskirtume ir kino kūrėją Mariją Kavtaradzę, turėtume net keturis menininkus. Tai rodo, kaip pasikeitė mūsų kultūros ir meno laukas ir koks svarbus čia yra vizualumas“, – kalbėjo G.Jankevičiūtė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kultūros gilėjimą ir brandą liudija premijos skiriamos už kultūros reiškinių refleksijas. Tiesa, G.Jankevičiūtė pabrėžė, kad čia susiduriama ir su iššūkiu, kaip įvertinti mokslinio tyrimo bruožų turinčių darbų kultūrinę vertę, kuri taip pat yra labai reikšminga.
Savo įžvalgas dailės istorikė baigė palinkėjimu, kad kasmet Lietuvos mokslo akademijos skiriamos Nacionalinės mokslo premijos laureatai būtų pagerbiami lygiai taip pat svariai juos pakviečiant į Lietuvos prezidentūrą, kaip ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
Pasak G.Jankevičiūtės, dabarties Lietuvai ir mūsų šalies ateičiai Nacionalinės mokslo premijos bei jų laureatų darbai yra lygiai taip pat reikšmingi, kaip ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos.
