Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Su objektyvu karo zonoje: iškiliausi XX amžiaus fotožurnalistai

Jie lankėsi karščiausiuose planetos taškuose ir rizikuodami savo gyvybe liudijo svarbiausius istorinius įvykius. Matę žūstančius žmones nepalūžo, o regėtas tragedijas perdavė pasauliui. Šie fotožurnalistai – tikrieji metraštininkai, jų nuotraukos kalba objektyviau nei istorijos vadovėliai.
Roberto Capos nuotraukos
Roberto Capos nuotraukos / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Fotografija

Margaret Bourke-White: karo užgrūdinta užsispyrėlė

„Wikimedia Commons“ nuotr./Margaret Bourke-White
„Wikimedia Commons“ nuotr./Margaret Bourke-White

Amerikietės Margaret Bourke-White biografijoje dešimtis kartų paminėtas žodis „Pirmoji“. Ji tapo pirmąja moterimi fotožurnaliste „Life“ žurnale. Kolegos, perpratę nepažabojamą būdą, ją praminė „Nesunaikinamąja Mege“.

M.Bourke-White specializavosi pramonėje ir architektūroje, tad netrukus tapo pirmąja Vakarų fotožurnaliste, galėjusia fotografuoti pirmąjį Sovietų Sąjungos penkmečio plano įgyvendinimą. Maskvoje dirbančiai amerikietei teko liudyti ir Vokietijos pajėgų įsiveržimą, tad palikusi Kremliuje susirinkusius svarbiausius politikus išėjo įamžinti mūšio lauku virtusių miesto gatvių.

Pradėjusi dirbti su JAV armija, M.Bourke-White tapo pirmąja moterimi karo žurnaliste, įleista į karštus taškus. Kaip vieną labiausiai sukrečiančių patirčių ji įvardija apsilankymą Vokietijos Buchenvaldo koncentracijos stovykloje. Įamžinusi dešimtis paliegusių, pro spygliuotą vielą žvelgiančių kalinių, vėliau pasakojo: „Galima sakyti, jog fotoaparatas man tapo palengvėjimu. Jo dėka susikūriau ribą tarp savęs ir matomo siaubo.“

Margaret Bourke-White nuotr./Koncentracijos stovykloje
Margaret Bourke-White nuotr./Koncentracijos stovykloje

Plaukiant per Atlanto vandenyną buvo subombarduotas fotožurnalistę gabenęs laivas. Per plauką mirties išvengusi M.Bourke-White iš nelaimingo įvykio pasimokė tik viena – gabentis mažiau įrangos, kadangi tragedijos metu nuskendo vienas jos fotoaparatų.

Paradoksalu, tačiau ekstremalių situacijų nevengianti fotografė labiausiai didžiavosi ramybe dvelkiančiomis Mohando Ghandi nuotraukomis. Prieš pradedant fotosesiją jai buvo duotos dvi sąlygos – nekalbinti Indijos išsivadavimo lyderio bei nenaudoti dirbtinės šviesos, tiesa, dėl fotožurnalistės užsispyrimo antrasis draudimas buvo kaipmat panaikintas. M.Bourke-White džiaugėsi, kad teko dirbti tylomis, kadangi taip galėjo susikoncentruoti į vien į fotografavimą.

Margaret Bourke-White nuotr./Mohandas Ghandi
Margaret Bourke-White nuotr./Mohandas Ghandi

Karjerą fotožurnalistė turėjo baigti Korėjos karo įkarštyje, kuomet pasireiškė pirmieji Parkinsono ligos simptomai. Spėjusi parašyti biografinę knygą, be šimtų kvapą gniaužiančių kadrų ji paliko šį tą daugiau – vyrų fotožurnalistikos pasaulyje atvėrė kelius talentu nenusileidžiančioms moterims.

DAUGIAU MARGARET BOURKE-WHITE NUOTRAUKŲ ŽIŪRĖKITE ČIA

Henri Cartier-Bressonas: fotografijų medžiotojas vegetaras

„Wikimedia Commons“ nuotr./Henri Cartier-Bressonas
„Wikimedia Commons“ nuotr./Henri Cartier-Bressonas

Prancūzas Henri Cartier-Bressonas neretai vadinamas fotožurnalistikos tėvu. Nors ilgą laiką mokėsi tapybos, jo gyvenimą pakeitė lemtinga vengro Martini Munkasci fotografija. Išvydęs nuotraukoje įamžintus tris afrikiečius berniukus taip susižavėjo paveikslėlyje atsispindinčia laisve, grakštumu ir spontaniškumu, jog metęs teptuką tuoj pat griebėsi objektyvo. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais