Menininko gyvenime dramos ne ką mažiau nei jo darbuose. 1940-aisias, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, H.Cartier-Bressonas įstojo į Prancūzų armiją. Tiesa, neilgai trukus buvo paimtas karo belaisviu. Fotografui pavyko ištrūkti tik po trejų metų, tad grįžęs į laisvę iškart prisijungė prie pogrindinės organizacijos, padedančios politiniams kaliniams ir pabėgėliams.
Net ir įamžinęs ryškiausius istorijos momentus, daugiausia dėmesio skyrė ne pirmo svarbumo figūroms, o paprastiems žmonėms. Fotografuodamas karaliaus Jurgio VI karūnaciją, H.Cartier-Bressonas monarcho nė neįamžino – jo objektyvas „gaudė“ susižavėjusios minios veidus.
1945-aisiais H.Cartier-Bressonas tapo pirmuoju Vakarų fotožurnalistu, kuriam buvo leista laisvai fotografuoti Sovietų Sąjungoje. Tiesa, ir čia jis neapsiriboja partijos renginiais – vaikštinėdamas Maskvos gatvėmis kūrė atsitiktinių praeivių portretus.
Nors fotožurnalistas keliavo iš vieno mūšio lauko į kitą, daugiausia šlovės jam pelnė Mohando Ghandi laidotuvių nuotraukos. Su Indijos išsivadavimo judėjimo lyderius H.Cartier-Bressonas susipažino prieš pat mirtį, tad išgirdęs apie jo žūtį tuoj pat grįžo atsisveikinti su taip jį sužavėjusia asmenybe.
Fotografas paliko šimtus įspūdingų kadrų, tačiau gali būti, jog pasaulyje žinomi ne patys geriausi jo darbai. Nors H.Cartier-Bresson dievino fotografiją, labai nenoriai dirbdavo „tamsiajame kambaryje“. Apie fotografiją menininkas kalbėjo taip: „Aš mėgstu fotografuoti, tai man – tarsi medžioklė. Tačiau kai kurie medžiotojai yra vegetarai. Būtent toks yra mano ir fotografijos santykis.“
DAUGIAU HENRI CARTIER-BRESSONO NUOTRAUKŲ ŽIŪRĖKITE ČIA
Robertas Capa: didvyris per atsitiktinumą
Vengro Roberto Capa gyvenime kovų tikrai netrūko – fotožurnalistas įamžino penkis skirtingus karus. Ironiška, tačiau net ir tapęs vienu žymiausių to laiko fotografų, savo pašaukimu visada įvardijo rašymą. R.Capa išvyko į Berlyną studijuoti žurnalistikos, tačiau Hitleriui atėjus į valdžią žydiškos kilmės jaunuoliui teko bėgti į Prancūziją.
R.Capa kalbėjo šiek tiek sarkastiškai: „Neužtenka būti talentingu. Dar reikia būti vengru.“
Negalėdamas laisvai dėstyti minčių užsienio kalba, jis pradėjo šnekėti vaizdais. Viename interviu apie savo sėkmę R.Capa kalbėjo šiek tiek sarkastiškai: „Neužtenka būti talentingu. Dar reikia būti vengru.“
Labiausiai Robertą Capą išgarsino nuotrauka „The Falling Soldier“, kurioje užfiksuotas ką tik pašautas krentantis karys. Tiesa, garsusis kadras gimė netikėtai – mūšio įkarštyje žurnalistas bėgo iškėlęs fotoaparatą virš galvos ir spaudė mygtukus. Lemtingojo kadro R.Capa nematė iki pat išgarsėjimo, kadangi skubėdavo kuo greičiau į redakciją išsiųsti negatyvus.
Prie kurtinančio bombų triukšmo pratęs R.Capa karius vaizdavo ir kiek kitokiame amplua – kalbinančius vaikus ar žaidžiančius su gyvūnais. Vėliau menininkas džiaugėsi žinomų žmonių draugija, tad jo kolekcijoje galima rasti Pablo Picasso, Ernesto Hemmingway ir Levo Trockio atvaizdų.
Ironija fotografą lydėjo ir gyvenimo pabaigoje. Penkiuose karuose kulkų išvengęs vyras žuvo užlipęs ant minos mūšio lauke. Jo indėlis į fotografiją neapsiriboja įspūdingomis nuotraukomis – R. Capa kartu su dar keturiais fotografais įkūrę prestižinę fotoagentūrą „Magnum Photos“.
