Egzistuoja nekenksmingas vaistas, kurį naudojant 31 proc. mažėja mirties rizika, vaistas padeda kovoti su stresu, nerimu, depresija, uždegiminiais simptomais, spartina gijimą po sudėtingų operacijų, insultų, širdies priepuolių, stiprina imunitetą. Vaistas nėra itin brangus, tačiau Lietuvoje gydytojai jo išrašyti negali, jį galima įsigyti tik pačiam. Vaistinėse teiraukitės „Kultūros“ ar su kultūra susijusių veiklų, būtinai pasitarkite su vaistininku dėl šalutinio efekto.
Praėjusią savaitę Tomas Ramanauskas pasidalijo feisbuko įrašu, kuriame aptaria nelogiškus sprendimus neatidaryti didžiules erdves turinčius muziejus ir galerijas, kai tuo tarpu matome fantasmagoriškas eiles į humanas. Tarp visų savo minčių jis atkreipė dėmesį į tai, kad jau yra šalių, kuriose gydytojas gali „išrašyti“ pacientui apsilankymą muziejuje. Ne tik muziejai, greit bus išrašomi spektakliai, šokių klasės, kaligrafijos ir chorinio dainavimo užsiėmimai. Kodėl? Ne, ne todėl, kad menas, kultūra, bendruomenė yra fundamentaliai žmogaus prigimčiai svarbūs dalykai, o todėl, kad tai... veikia.
Pagaliau turime pakankamai daug aukštos kokybės mokslinių tyrimų: 2019 m. pasirodė Pasaulinės sveikatos organizacijos sisteminė analizė, apibendrinanti visus egzistuojančius mokslinius įrodymus, kurioje neginčijamai perteikiama kultūros nauda pacientų piliečių sveikatai.
Ne, ne todėl, kad menas, kultūra, bendruomenė yra fundamentaliai žmogaus prigimčiai svarbūs dalykai, o todėl, kad tai... veikia.
Pasaulyje specialistai sutaria, kad sveikatos priežiūra yra perdėm medikalizuota: kai antsvorio turintis pacientas kreipiasi dėl hipertenzijos (aukštas kraujo spaudimas), išrašomi vaistai, o ne svorio metimas. Žmonijos populiacija auga, išsivysčiusios šalys sensta, tad vien medikamentinis gydymas yra netvarus požiūris į sveikatos priežiūrą. Ieškoma būdų, kaip stiprinti visuomenės sveikatą, neleidžiant ligoms atsirasti pirmoje vietoje, o turintiems chronines ligas padėti gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą savarankiškai.
Lietuvoje skundžiamasi, kad senyvo amžiaus pacientai per dažnai kreipiasi į šeimos gydytojus, dėl labiau socialinių nei medicininių priežasčių. Siūlomas sprendimas – apmokestinti vizitą bent keliais eurais. Ir kaip tai spręstų problemą? Sukuriant daugiau izoliacijos?
Didžioji Britanija turi lygiai tą pačią problemą, 20–30 proc. vizitų yra ne medicininės kilmės, o socialinės izoliacijos ir vienišumo pasekmė. Tokius pacientus šeimos gydytojas nukreipia „ryšio darbuotojams“ (angl. link workers), kurie padeda asmeniui prisijungti į bendruomenėje egzistuojančias veiklas. Pastaruoju metu išbandomas „menų išrašymas“ (angl. Arts on Prescription), kurio rezultatai džiugina: kiekvienas investuotas svaras atneša 2,3 svarų grąžą, sutaupant ant nereikalingų vaistų išrašymo ir medicininių paslaugų, įskaitant skubiosios medicinos pagalbą.
Kiekvienas investuotas svaras atneša 2,3 svarų grąžą, sutaupant ant nereikalingų vaistų išrašymo ir medicininių paslaugų, įskaitant skubiosios medicinos pagalbą.
Bendraujant su europiečiais iš pietų, labiau susipažinusiais su lietuvių gyvenimo būdu, neretai išgirstamas žavėjimasis, kaip Lietuvoje vertinama kultūra. „Kultūrininkai“ su šiuo pastebėjimu nesutinka iki kol neišgirsta paaiškinimo: svetimšalius stebina, kiek daug lietuvių gali groti bent vienu instrumentu, užsiima įvairiomis meninėmis veiklomis, tokiomis kaip šokiai, dainavimas, piešimas. Buvusi Nacionalinės operos ir baleto teatro solistė ispanė pabrėždavo, kad Ispanijoje pasakius, jog ji – šokėja, susilaukdavo užjaučiančių žvilgsnių, kai tuo tarpu tai pasakiusi Lietuvoje pasijusdavo esanti karaliene dėl aplinkinių reakcijos. Mes vertiname kultūrą! Eurostato duomenys tai pagrindžia: Lietuvos gyventojai dažniau patys užsiima kultūrinėmis veiklomis, nei tokios kultūros gigantės kaip Prancūzija ar Italija. Stebina, kas kultūrinėmis veiklomis užsiima daugiausiai... suomiai! Iš tiesų, mes neturime žydros Viduržemio jūros, šiltų pavasarių ir ilgos bobų vasaros, mūsų žiemos yra ilgos ir pilkos, tad ką daugiau veikti, nei kultūrintis?!
Lietuvos gyventojai dažniau patys užsiima kultūrinėmis veiklomis, nei tokios kultūros gigantės kaip Prancūzija ar Italija.
Netrūksta entuziastų, kurie nori Lietuvą padaryti pirma technologijų srityje: startuoliai, dirbtinis intelektas, finansinės paslaugos ir panašiai. Tai yra gerai, bet siūlau naują sritį, kurioje galime pagaliau aplenkti tuos estus. Išrašykim parodas, spektaklius, chorinį dainavimą ir šokių užsiėmimus. Tokia investicija negali pasibaigti blogai. Ir tik jau nepasakokit, kad nėra pinigų. Viešumoje garsūs ekonomistai Lietuvoje tik ir komentuoja, kad pinigų dabar prispausdinta daugiau, nei yra idėjų, kaip juos panaudoti. Štai ir idėja: gerinti piliečių sveikatą taip darant piliečius produktyvesniais ekonomikos vienetais. Šalutinis efektas: kultūros klestėjimas ir sutaupyti pinigai medikalizuotai sveikatos priežiūrai. Juk taip būtina argumentuoti, norint gauti Finansų ministerijos palaiminimą?
