24-erių aktorė scenoje stebina drąsa ir nebijo iššūkių, kaip ir pasiūlymų, kuriuos kitas galbūt įvertintų skeptiškai. Pavyzdžiui, ji yra apsinuoginusi Gyčio Lukšo filme „Duburys“, vaidinusi prostitutę seriale „Garbės kuopa“, sunkaus likimo Astą televizijos trilogijoje „Nemylimi“, „Svetimi“, „Pasmerkti“. Tačiau šiemet daugiausia T.Vaškevičiūtės laiko užima, kaip pati vadina, „pagrindinis dalykas“ – darbas teatre.
– Pernai buvote apdovanota Auksiniu kryžiumi kaip geriausia aktorė. Koks tai jausmas?
– Tai buvo šviesi ir džiaugsminga akimirka. Šis apdovanojimas – tarsi paskatinimas dirbti, kurti.
– Kas pasikeitė per tuos metus, ką spėjote nuveikti?
– Aš tiesiog toliau vaidinau spektakliuose. Per metus turėjau tris premjeras – Artūro Areimos spektaklyje „Prakeiktieji“ pagal Eugene‘o O`Neillo pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ vaidinau Laviniją, pasirodžiau Kauno dramos teatro „Šmėklose“ pagal Henriko Ibseno kūrinį ir Nacionaliniame dramos teatre režisierės Yanos Ross statytame spektaklyje „10 dialogų apie meilę“.
– Ar stebite kolegų darbus, šiemet turite savų favoritų Auksiniuose scenos kryžiuose?
– Stebiu kolegų darbus ir sergu ne tik už nominantus, bet ir už tuos, kurie nenominuoti. Tikrai yra žmonių, kurie man svarbūs teatro pasaulyje. Kas taps 2010-ųjų metų spektakliu – Oskaro Koršunovo „Dugne“, Rimo Tumino „Mistras“ ar Gintaro Varno „Publika“ – nežinau. Šie kūriniai labai skirtingi, kiekvienas jų turi savitą dovaną. Juos sunku lyginti, tad nugalėtojo prognozuoti negaliu.
– Kai tarėmės dėl interviu, užsiminėte, kad esate labai užsiėmusi – kam skirtas jūsų laikas?
– Aš šiuo metu esu „įvedinėjama“ į prancūzų režisieriaus Erico Lacascade'o spektaklį pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“. Naujos sudėties spektaklis su Arūnu Sakalausku ir manimi bus parodytas balandžio 3-iąją, dirbame labai intensyviai ir dabar tai pagrindinis mano darbas. Ir dar repetuoju naują režisierės Y.Ross spektaklį pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Myllyaho kūrinį „Chaosas“.
Šis apdovanojimas – tarsi paskatinimas dirbti, kurti.Aktoriui kartais viskas sugriūva vienu metu, o kartais būna didelė pertrauka, štilis, kai atrodo, jog nieko nėra, išvis nieko neturi ir nežinai, kur dėtis. Atrodo juokinga, bet taip vis įvyksta. Tiesiog tokia profesija. Nemanau, kad taip nutinka vien aktoriams. Pavyzdžiui, rudenį turėjau labai daug darbo, nes teko labai greitai paruošti premjerą, taip pat ruošiausi kitam premjeriniam pastatymui. O dabar tiesiog šį mėnesį sutapo, kad turiu daugiau repeticijų.
– O kaip darbas televizijoje?
– Jis yra tik po visų mano paminėtų pagrindinių dalykų. Šiemet televizijoje manęs yra nelabai daug, tad nejaučiu didelio krūvio.
– Anksčiau esate sakiusi, kad televizija – būtinas pajamų šaltinis, o ne penas sielai. Užsiminėte, jog ekrane rodotės mažiau, sąmoningai stengiatės tolti?
– Ne, čia nuo manęs nepriklauso. Taip išėjo. Tiesiog pagal scenarijų mano veikėja pasirodo mažiau. Jos krūvis išsidalino kitiems herojams. Taigi viskas priklauso nuo to, ką scenaristas rašo, o ne nuo mano norų.
– O jums kurti televizijai skirtą produktą patinka?
– Priklauso nuo žmonių, su kuriais dirbi, nuo to, kas yra daroma. Aš daug ko televizijoje nesu pabandžiusi – niekada nevedžiau laidos, jokiuose projektuose nedalyvavau. Iš esmės net nesu televizijoje, esu kompanijoje, kuri filmuoja serialus. O tai yra mano tiesioginis darbas – vaidinti. Televizijos virtuvės aš neišmanau. Kaip bus toliau, laikas parodys.
– Prieš porą metų sakėte, kad populiarumas jūsų nevargina, gatvėje žmonės neatsisuka. Kaip yra dabar?
– Taip, dabar žmonės mane atpažįsta kur kas labiau, ypač kai rodomas serialas. Dėmesio svyravimus, priklausomai nuo transliacijų, labiausiai jaučiu Vilniuje – kai serialo nerodo, dėmesys akivaizdžiai sumažėja. O mažesniuose miestuose tas pats, tik tas atpažįstamumas, dėmesys labiau paryškintas. Manau, televizija daro savo, visgi aš dvejus metus ekrane, serialas rodomas 4 mėnesius, 4 dienas per savaitę, aišku, žmonės jau mane pažįsta.
– Esate sakiusi, kad jaučiate malonumą būdama aktore, nes tai – išsigelbėjimas nuo kasdienybės. Kasdienybė jums nemiela?
– Turėjau omeny, jog kūryba gyvenimui suteikia kitų galimybių – kurdamas gali gyventi kitaip, pasitelkusi vaizduotę gali atsidurti išgalvotame pasaulyje, kur įmanoma daugybė dalykų. Tą sunku paaiškinti žodžiais.
– Šiemet šviesius jūsų plaukus pakeitė tamsesni, ar tai – permainos su potekste?
– Ne, padariau tai sau, rūpindamasi plaukų sveikata.
– Kokia jūs gyvenime?
– Veikiausiai reikėtų klausti kitų. Iš tiesų jaučiuosi mažiau įdomi už savo vaidinamus veikėjus. Apie juos man pasakoti lengviau.
