Tyrimas, kurį Tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos CISAC, kuriai priklauso 227 autorių teisių bendrijos iš 116 pasaulio šalių, užsakymu atliko bendrovė „PMP Strategy“, prognozuoja, kad per penkerius metus generatyvinis dirbtinis intelektas smarkiai praturtins technologijų bendroves, o autorių pajamoms iškils didelė grėsmė.
Nepaisant to, kad generatyvinio DI apmokymui naudojami žmonių kūryba, skaičiuojama, kad muzikos ir audiovizualinių kūrinių (filmų, serialų, vaizdo klipų ir pan.) autoriai iki 2028 m. praras atitinkamai 24 proc. ir 21 proc. savo pajamų dėl to, kad dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys pakeis žmonių sukurtą turinį. Tai sudaro 22 mlrd. eurų bendro nuostolio per penkerius metus.
DI turinio paslaugų teikėjų pelnas augs
Tyrimo duomenimis, per ateinančius kelerius metus dirbtinio intelekto sugeneruoto muzikos ir audiovizualinio turinio rinka augs eksponentiškai – nuo maždaug 3 mlrd. eurų dabar iki 64 mlrd. eurų 2028 m.
Ekonominiame tyrime vertinama, kad dėl šio eksponentinio sugeneruoto turinio rinkos augimo būsimos DI turinio paslaugų teikėjų metinės pajamos iki 2028 m. padidės iki 4 mlrd. eurų muzikos srityje (nuo 0,1 mlrd. eurų 2023 m.) ir 5 mlrd. eurų audiovizualinio turinio srityje (nuo 0,2 mlrd. eurų). Tai yra pajamos, gaunamos tiesiogiai iš autorių kūrinių nelicencijuoto atgaminimo, o tai reiškia, kad autorių sukurtą ekonominę vertę perims dirbtinio intelekto bendrovės.
Muzikos sektoriuje dirbtinis intelektas turės didelį poveikį srautinių transliacijų ir muzikos bibliotekų rinkoms. Prognozuojama, kad iki 2028 m. DI sugeneruotai muzikai atiteks apie 20 proc. tradicinių muzikos transliavimo platformų pajamų ir apie 60 proc. muzikos bibliotekų pajamų.
Daug pajamų praras ir audiovizualinių kūrinių kūrėjai. Didžiausią poveikį patirs dubliavimo ir subtitravimo vertėjai ir adaptuotojai, kurių pajamoms gresia 56 proc. sumažėjimas, o scenaristų ir režisierių pajamos gali sumažėti 15–20 proc.
Reikės politikų pagalbos
Pagrindinėje tyrimo išvadoje sakoma: „Jeigu reguliavimo sistema nesikeis, autoriai patirs dvejopus nuostolius: 1) praras pajamas dėl neteisėto jų kūrinių naudojimo dirbtinio intelekto modelių apmokymui; 2) praras tradicinius pajamų srautus dėl dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio konkurencijos su žmogaus sukurtais kūriniais“.
Beveik 7 tūkst. Lietuvos autorių atstovaujanti asociacija LATGA CISAC nare tapo dar 1992 m. ir aktyviai dalyvauja šios organizacijos veikloje bei su kolegomis iš įvairiausių pasaulio šalių dalijasi patirtimi ir kompetencijomis, įskaitant ir DI sritį. „Šio tyrimo rezultatai, manau, atvers akis visiems skeptikams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kurie manė, kad DI minimaliai ir dar negreitai palies kūrybos sektorių. Panikuoti, žinoma, nereikia, tačiau pats laikas ieškoti sprendimų, kaip autorių kūriniai, naudojami DI apmokymui, galėtų būti licencijuojami ir autoriai gautų deramą atlygį už tai.
Jau žinome, kad DI licencijavimas bus pagrindinė šį pavasarį Vilniuje vyksiančio renginio „CISAC European Committee“, kurį organizuojame kartu su CISAC, tema“, – sako asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
CISAC prezidentas Björnas Ulvaeusas (Švedijos muzikos autorius, grupės „ABBA“ narys) palankiai įvertino šį tyrimą kaip gaires politikos formuotojams, dalyvaujantiems teisėkūros diskusijose visame pasaulyje. „Visų sričių kūrėjams – nuo dainų autorių iki filmų režisierių, nuo scenaristų iki filmų muzikos kompozitorių dirbtinis intelektas gali atverti naujų ir įdomių galimybių, tačiau turime pripažinti, kad netinkamai reguliuojamas generatyvinis dirbtinis intelektas taip pat gali padaryti didelės žalos kūrėjams, jų karjerai ir pragyvenimo šaltiniams. Kuris iš šių dviejų scenarijų susiklostys?
Tai didele dalimi nulems politikos formuotojų pasirinkimai dėl teisės aktų peržiūrėjimo. Labai svarbu, kad teisingai parengtume teisinį reguliavimą, apgintume autorių teises ir padėtume sukurti tokią DI aplinką, kuri apsaugotų žmogaus kūrybiškumą ir kultūrą.“
CISAC generalinis direktorius Gadi Oronas sakė: „CISAC užsakė šį „PMP Strategy“ tyrimą, kad parodytų, kokią didžiulę vertę autorių teisių kūriniai turi dirbtinio intelekto bendrovėms. Jo išvadose nurodoma, kad rinkoje atsiranda esminis trūkumas – autorių kūriniai nesąžiningai ir neetiškai pasisavinami, kad padidintų generatyvinio dirbtinio intelekto paslaugų teikėjų pajamas, o patys autoriai lieka šio augimo nuošalyje.
Politikos formuotojams šis tyrimas siunčia labai svarbią žinią: jie turi skubiai imtis veiksmų, kad apsaugotų kūrėjus, kultūrą ir kūrybiškumą. Jie turi užtikrinti, kad autoriai būtų apsaugoti, galėtų naudotis savo teisėmis ir reikalauti iš dirbtinio intelekto paslaugų teikėjų skaidrumo. Įtvirtinus šiuos principus dirbtinio intelekto aplinkoje, technologijų pramonė galėtų švęsti pergalę kartu su kūrėjais, o ne kelti grėsmę mūsų kultūros ir kūrybos sektoriui.“
Tyrimo metodika
Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kuriame vertinamas ekonominis dirbtinio intelekto poveikis muzikos ir audiovizualinio kūrinių autoriams pasauliniu mastu. Jame derinami kokybiniai ir kiekybiniai metodai, naudojamos generatyvinio DI taikymo atvejo studijos, kad būtų nustatytos didžiausio poveikio sritys, ir pagal tai atliekami ekonominiai generatyvinio DI paslaugų rinkos dalies ir prarastų kūrėjų pajamų skaičiavimai. Tyrime taip pat pateikiamos generatyvinio DI paslaugų pajamų prognozės, kurios gali praversti kuriant atlygio autoriams schemas.
Istoriniai duomenys ir prognozių prielaidos remiasi rinkos duomenimis, atitinkamais lyginamaisiais rodikliais ir išsamiais pokalbiais su ekspertais: kolektyvinio administravimo organizacijomis, autoriais, technologijų rinkos dalyviais, gamintojais, leidėjais, skaitmeninių paslaugų teikėjais, įvairių institucijų atstovais.
