Penktadienį vakare S.Rushdie buvo užpultas renginio Niujorko valstijoje metu ir patyrė sunkius sužalojimus.
BBC pasakoja, kaip gimė neapykanta S.Rushdie, už kurio galvą žadėta milijoninė.
-
Iranas už rašytojo Salmano Rushdie galvą jau siūlo 4 mln. JAV dolerių
-
Garsūs menininkai smerkia Putiną: Davidas Gilmouras prašo Rusijos karių nežudyti savo brolių ukrainiečių
-
Renginio metu užpultas rašytojas Salmanas Rushdie – smogta peiliu
-
Aiškėja Niujorke subadyto rašytojo S.Rushdie būklė: gali netekti akies
S.Rushdie yra vienas garsiausių ir sėkmingiausių visų laikų britų rašytojų. 1981 metais jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ buvo apdovanotas garsiąja „Booker“ premija.
Tačiau būtent 1988 metais išleistas ketvirtasis romanas „Šėtoniškos eilės“ tapo kontroversiškiausiu jo kūriniu, sukėlusiu neregėto masto tarptautinę sumaištį.
Islamo pasaulyje daugelis musulmonų įnirtingai reagavo į knygos išleidimą, teigdami, kad pranašo Mahometo vaizdavimas yra žiaurus jų tikėjimo įžeidimas.
Musulmonų pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad knygoje dviem prostitutėms buvo suteikti pranašo Mahometo žmonų vardai.
Šiandien 75-erių rašytojui tuomet buvo grasinama mirtimi, jis buvo priverstas slapstytis, o Didžiosios Britanijos vyriausybė jam skyrė policijos apsaugą.
Mumbajuje gimusio rašytojo tėvynė Indija anuomet buvo pirmoji, kuri uždraudė knygą, netrukus ja pasekė Pakistanas ir kitos musulmoniškos šalys bei Pietų Afrikos Respublika.
Mumbajuje pasipiktinimas peraugo į dideles riaušes, kuriose žuvo 12 žmonių. Vis dėlto aštriausiai sureagavo Iranas, kur akmenimis buvo apmėtyta Jungtinės Karalystės ambasada.
Negana to, protestuodamas Teheranas greitai nutraukė santykius su Jungtine Karalyste, o šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini 1989-aisiais, praėjus metams po knygos išleidimo, išleido fatvą, kurioje ragino nužudyti rašytoją.
Abiejose Atlanto pusėse „Šėtoniškosios eilės“ jau buvo tapusios bestseleriu, tačiau pasipriešinimas iš musulmonų bendruomenių nesilpo. Didžiojoje Britanijoje knyga buvo deginama, o prekybos milžinė „WHSmith“ buvo priversta nustoti ja prekiauti.
Grasinimai mirtimi S.Rushdie tuomet jau buvo tapę kasdienybe, už jo galvą buvo pažadėta 3 mln. JAV dolerių premija, tačiau policijos saugomam rašytojui pavyko išvengti susidorojimo.
Vis dėlto grėsmė tuomet kilo ne tik pačiam S.Rushdie ar jo šeimai, bet ir kitiems prie knygos leidimo prisidėjusiems žmonėms.
1991-ųjų liepą netoli Tokijo esančiame universitete buvo rastas nužudytas „Šėtoniškųjų eilių“ vertėjas iš japonų kalbos. Lyginamosios kultūros docentu dirbęs Hitošis Igarashis, buvo kelis kartus perdurtas peiliu ir paliktas koridoriuje prie savo kabineto Tsukubos universitete. Jo žudikas taip ir nebuvo surastas.
Per plauką tokios pat lemties išvengė savo bute Milane subadytas italų vertėjas Ettore Capriolo ir prie namų Osle peršautas norvegų vertėjas Villiamas Nygaardas.
1998 metais Irano vyriausybė nustojo oficialiai remti mirties nuosprendį S.Rushdie. Rašytojas ir toliau kūrė, išleido ne vieną romaną, esė rinkinį ir memuarus. 2007-aisiais Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II jam suteikė riterio vardą už nuopelnus literatūrai.
Vis dėlto grėsmė jo gyvybei visada buvo gaji, o dabartinis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei kartą pasakė, kad fatva prieš S.Rushdie buvo „paleista kaip kulka, kuri nesustos, kol nepataikys į taikinį“.
