Ekonomistė, investicijų specialistė, nekilnojamo turto verslą turinti moteris, trijų vaikų mama savo laisvą laiką dosniai dalija visuomeninei veiklai, lietuvių ryšių išsaugojimui. „Pradėkime nuo savęs ir prisiimkime asmeninę atsakomybę už tai, kas vyksta šalia mūsų“, – linki konsulė.
Prezidentūroje įvykusiuose Globalios Lietuvos apdovanojimuose D.Čekanauskas – Navarrette pagerbta už užsienio lietuvių telkimą. „Džiugu būti įvertintai, bet taip pat atsidavę dirbtume ir be apdovanojimų“, – kuklinasi moteris.
Kalbamės Sausio 13-osios išvakarėse. Vilniuje priversta sniego, deginami laužai, aikštėse, atlapuose ir socialiniuose tinkluose žydi neužmirštuolės, įkvepiančios prisiminti prieš 25 m. įvykusius dalykus.
Los Andžele saulėta, tačiau D.Čekanauskas – Navarrette suskumba papasakoti, kad sekmadienį bažnyčioje buvo ypatingas Sausio 13-osios minėjimas, kurio metu prisiminti tragiškuose įvykiuose žuvusieji. „Tuo pačiu vyko skautų organizacijos metinė šventė, taigi bažnyčia buvo pilnutėlė ir vyresniųjų, ir jaunimo. Priminti jauniems žmonėms istoriją, kurios jie nepatyrė, labai svarbi užduotis“.
Šventės, minėjimai, pamaldos ilgus metus buvo pagrindinės lietuvių bendruomenės Los Andžele susitikimo progos. D.Čekanauskas – Navarrette tai žino geriau nei daugelis kitų. Jos tėtis, a.a. Vytautas Čekanauskas net 32 m. ėjo Lietuvos Respublikos Generalinio Garbės Konsulo pareigas. Nuo vaikystės dalyvavusi lietuvių bendruomenės renginiuose, tėtį lydėjusi į susitikimus su kitais konsulais, ji puikiai jaučia išeivijos nuotaikas ir žino tradicijas.
„Tačiau nauja mūsų bendruomenės karta yra kitokia. Kai aš augau, kai Lietuva buvo okupuota, kitaip dirbdavome ir kitaip švęsdavome. Buvo kovos laikas. Dabar lietuviškumo supratimas keičiasi ir nuo tradicinių patriotiškumo atributų linkstama į kultūrą. Naujus atvykėlius labiau domina prisiminti Lietuvą per meną, kultūrinius renginius, sportą“.
Naujausias konsulės projektas – jos ir bendraminčių iniciatyva įkurta Pasaulio Lietuvių Meno Taryba (Lithuanian World Arts Council – LWAC), siekianti sujungti visame pasaulyje kuriančius Lietuvos menininkus ir visuomenės veikėjus. Pristatyta mažiau nei prieš pusmetį, LWAC jau surengė keturis didesnius renginius, tarp jų – lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės – Tylos koncertą prestižinėje Los Andželo „Hollywood Bowl“ arenoje.
„Dabar lietuviškumo supratimas keičiasi ir nuo tradicinių patriotiškumo atributų linkstama į kultūrą. Naujus atvykėlius labiau domina prisiminti Lietuvą per meną, kultūrinius renginius, sportą“.
„Tikiu, kad žodis „lietuvis, lietuvė“ pristatant menininką ar meno kūrinį su laiku bus vis reikšmingesnis. Kai prieš porą metų susipažinau su Mirga Gražinyte – Tyla, ji buvo pakviesta šešioms savaitėms praktikos į Los Andželo filharmoniją. Tačiau jau kitais metais vėl sugrįžo ten kaip vyriausiojo dirigento asistentė. Mirgą kalbina NBS Nightly News, „Today Show“. Birmingamo miesto simfoninis orkestras ieško dirigento – ir vėl skamba Mirgos vardas. Visas pasaulis apie ją žinos ir, neabejoju, tokių sėkmės istorijų mes matysime vis daugiau“, – mano D.Čekanauskas – Navarrette.
Ji tiki, kad LWAC turi sukurti terpę bendrauti ir po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams menininkams bei kultūros veikėjams.
„Beata Nicholson atvyko į Ameriką pristatyti pirmos savo knygos, parašytos anglų kalba – „Taste Lithuania“. Surengėme kulinarinį vakarėlį, Beata mokė mus kepti lietuvišką medaus tortą, sužavėjo tikrai nemažai naujos auditorijos. Nusiunčiau jos knygą lietuvių kilmės amerikiečių rašytojai Rutai Sepetys, parašiusiai bestselerį „Tarp pilkų debesų“ apie lietuvių šeimą, ištremtą į Sibirą. Jai taip patiko, kad ši nusprendė: „Taste Lithuania“ bus kalėdinė dovana jos agentams ir prestižinei „Penguin“ leidyklai. O prieš tai jos viena kitos nepažinojo“, – pasakoja konsulė.
Tarp Kalėdų ir Naujųjų Vilniuje LWAC suorganizavo meno tarybos narių susitikimą per Martyno Levickio koncertą: „veiklą vystome jau ne vien Los Andžele, bet ir Lietuvoje“.
Dabar D.Čekanauskas – Navarrette kaip tik ruošiasi naujausios R.Sepetys knygos „Salt to the Sea“ pristatymui, kuris Los Andželo lietuvių bendruomenėje įvyks vasario 16 d.
„Ši knyga bus pristatyta 11-oje Amerikos miestų, yra laukiama. Rašytojos sėkmės istorija įkvepia. Pirmoji R.Sepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ jau išversta į 50 kalbas, o JAV mokyklose – tai privalomas literatūros kūrinys. Džiugu, kad amerikiečių jaunimas turi galimybę sužinoti apie trėmimus, istorijos dalį, kuri buvo nutylima, kai aš mokiausi“, – dalijasi konsulė.
D.Čekanauskas – Navarrette – ne mažiau įkvepianti moteris. Gimusi ir užaugusi Kalifornijoje, tačiau puikiai kalbanti ir rašanti lietuviškai, ji galėtų būti pavyzdžiu kitiems emigracijoje gyvenantiems lietuviams: „Tėveliai šeimoje su mumis kalbėjo tik lietuviškai. Anglų kalbos išmokau tik pradėjusi lankyti darželį. Šeštadienius su savo seserimis Rita ir Vida leisdavome šv. Kazimiero lituanistinėje mokyklėlėje. Tėvai pasakydavo, kad reikia važiuoti ir šventa, nors ir ne visada norėdavosi“.
Lietuviškai kalba ir jos vyras – meksikiečių kilmės Carlos Navarrette. O štai jauniausioji karta, dvynukės Isabella ir Katarina bei sūnus Tomas, lietuvių kalbos mokytis jau nerodo didžiulio noro: „Jie tikrai mieliau leistų laiką su savo amerikiečiais draugais ir žaistų futbolą, tačiau į mokyklėlę vis viena važiuojame“.
Tačiau prognozuoti, kad nebevykstant kovoms dėl nepriklausomybės, lietuviškumas išnyks, anot D.Čekanauskas – Navarrette, negalima: „Šeštadieninėje mokyklėlėje šiuo metu mokosi 170 vaikų, daugiausia per visą jos gyvavimo istoriją nuo 1949-ųjų. Nors mes ir toli už Atlanto, bet mūsų meilė Lietuvai yra stipri ir neužgęstanti“.
