Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Vilniaus senamiestyje ta proga buvo surengta Garbės sargybos kuopos karių, Lietuvos kariuomenės orkestro bei teatralizuotos pasiuntinių su žirgais grupės eisena nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų.
Raitelių rolę atliko klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ nariai, kurie buvo persirengę istoriniais XVI amžiaus rūbais.
Simboliškai atkartojant istorinę Oršos mūšio laimėtojo Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio triumfo eiseną, jos dalyviai padėjo gėlių prie Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios.
Šios šventovės statybą po pergalės mūšyje 1514-1516 m. rėmė K. Ostrogiškis.
Lietuvos kariuomenės orkestras Rotušės ir Katedros aikštėse surengė muzikinius pasirodymus, o Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškėlė istorinę Lietuvos vėliavą.
Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp LDK ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos, dabartinėje Baltarusijoje.
LDK kariuomenė, vadovaujama etmono K. Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.
Pasak istorikų, Oršos mūšyje nugalėjus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kai buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.
