Skulptoriui V.Vildžiūnui Nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą.
„Įvertinimas ne taip lengvai atėjo, iš trečio karto. Trečias kartas nemeluoja. Kadangi tai trečias kartas, tai vaizdavau, kad ai, nesuksiu galvos, gausiu negausiu. Kai gavau, vis tiek malonu, tas įvertinimas brangus yra, prasmę gyvenimėliui suteikia“, – sakė V.Vildžiūnas.
V.Vildžiūnas kurti skulptūras pradėjo vaikystėje – droždavo šachmatus, o paauglystėje mamai dovanų išdrožė kryžių, kurį išsaugojo iki šiol.
Prieš pasirinkdamas studijuoti skulptūrą, sako galvojęs, kad jei nepavyks įstoti, bus dievdirbiu. Įstojęs į Dailės institutą, buvo skulptoriaus Juozo Mikėno mokinys. Pabaigęs institutą pradėjo kurti skulptūras, pradžioje iš medžio. Daugiausiai V.Vildžiūno skulptūrų galima pamatyti Vilniuje – Salomėja Nėris, Barbora, Laurynas Stuoka Gucevičius, „Lietuviška baladė“, Anykščiuose – Kristui Nazariečiui, Druskininkuose – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Taip pat jo skulptūrų yra Kaune, Jonavoje, Kelmėje, Palangoje. V.Vildžiūnas sukūrė daug antkapinių paminklų Rasų kapinėse: Petrui Vaičiūnui, Kaziui Borutai, Vincui Mykolaičiui-Putinui.
„Kūrybinis įkvėpimas – prasmingas išėjimas iš proto, kai ne protu sugalvoji ką nors, o intuicija, logikos paradoksai atsiranda. Meno šaknys ir yra, kai tas paradoksų dureles savo mąstyme pavyksta praverti“, – teigia V.Vildžiūnas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos V.Vildžiūnui ir dar penkiems menininkams bus įteiktos Vasario 16-ąją.
