VR filmas, muzika po obelimi, „Jūra“: 10 idėjų, kur patirti M.K.Čiurlionio kūrybą

Koncertų „Skambantis M.K.Čiurlionio Vilnius“

Asmeninio archyvo nuotr./Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienė

Vilniaus senamiesčio traukos centre – gyvojoje Savičiaus gatvėje – įsikūrę M.K.Čiurlionio namai pradėjo vasaros koncertų sezoną „Skambantis Čiurlionio Vilnius“. Klausytojų laukia 4 rečitaliai, atliekami tarptautinio žinomumo pianistų – Ayhamo Hammouro (Sirija / Lenkija), Dmitrijaus Mayborodo (Vokietija), Roko Zubovo bei Juriso Žvikovso (Latvija).

Rugpjūčio 30 d. Didžiojoje Valdovų rūmų renesansinėje menėje 19.00 val. vasaros sezoną palydės Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninio dueto koncertinė programa „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“.

„57-oji Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“

Kaip ir kasmet, „57-osios Fortepijoninės muzikos vasaros Druskininkuose“ metu, nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį į M.K.Čiurlionio namus-muziejų sugrįžta kadaise paties Čiurlionio sutverta tradicija sėdint sode po obelimi klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą.

Paroda Atrandant Čiurlionio „Jūrą“

Šioje parodoje punktyru nužymėta menininko kūrybinėje laboratorijoje vykusi jūros vaizdavimo metamorfozė. Pirmieji jūros vaizdai Čiurlionio kūryboje atsiranda vos jam pradėjus piešti muzikos studijų Leipcigo muzikos akademijoje laikotarpiu, kada Kalėdų atostogų metu jis, kovodamas su vienatve, nusiperka dažų ir pradeda tapyti. Šiuos etiudus dar mažai kas sieja su brandžiu Čiurlionio tapybos pasauliu, bet jau čia galime pajusti dailininko jautrų gamtos grožio pergyvenimą.

Virtualios realybės filmas „Angelų takais“

Organizatorių nuotr./Virtualios realybės filmas „Angelų takais“

Čiurlionis mums paliko didelį ir tokį pilną pasaulį savo paveiksluose ir muzikoje, kartu su labai įkvepiančia citata: „Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją.“ Išties šiomis dienomis viskas kitaip. Daug nerimo, baimės, tylos ir nežinios… Visas mūsų pasaulis susideda iš atskirų simfonijos dalių, bet viskas skamba dar gražiau ir įspūdingiau. Virtualios realybės filmas „Angelų takais“ – žvilgsnis pro VR akinius į kitą pasaulį. Nė vienas, matęs filmą, neleis pameluoti, kad tame pasaulyje pamatyti daugiau nei 60 Čiurlionio paveikslų – atgaiva, nusiraminimas ir įkvėpimas.

Tai 25 min. trunkanti kelionė po įspūdingiausius ir gražiausius menininko kūrinius („Ramybė“, „Angelėliai“ „Aukuras“, „Žinia“, „Angelas“ ir kt.) ir galimybė bent trumpam atsiriboti ir pabūti šviesoje.

Filmo trukmė – 25 min. Reikalinga išankstinė rezervacija.

M.K.Čiurlionio kūryba

LNDM nuotr./Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus

Ekspozicijoje, atspindinčioje visą genialaus Lietuvos menininko M.K.Čiurlionio kūrybos ir idėjų raidą, nuolat eksponuojami 113/117 paveikslų. Nauji antirefleksiniai stiklai apsaugo nuo infraraudonųjų spindulių ir leidžia pamatyti visas tapybos subtilybes. Čiurlionio paveiksluose ryškus labai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis vaizdo, tapyto lyg iš paukščio skrydžio, įspūdį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis. Dailininką domina Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos ir būties evoliucija, galimybė įgyvendinti muzikinės kūrybos principus dailėje.

Puikios akustikos muzikos salėje galima išgirsti didžiojo menininko muzikos kūrinių įrašus ar gyvą atlikėjų muzikavimą, pamatyti didžiausio formato M.K.Čiurlionio kūrinį – „Rūtos“ draugijos scenos uždangą. M.K.Čiurlionio muzikinis palikimas sudaro lietuviškos profesionaliosios muzikos pagrindą. Tai simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, kūriniai fortepijonui, chorams, vargonams ir styginių kvartetui.

M.K.Čiurlionio galerija – vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, fotografo, literato ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas: 227 tapybos darbai, grafikos kūriniai, piešiniai, muzikiniai rankraščiai, laiškai.

Edukacijų ciklas „M.K.Čiurlionis – neatrasta Lietuvos siela ir kultūra“

Ne pelno siekiantis, edukacinis, kultūrinis ir socialinis projektas „TULA“ kviečia į kultūrinių ir edukacinių susitikimų ciklą „M.K.Čiurlionis – neatrasta Lietuvos siela ir kultūra“.

Kartu su M.K.Čiurlionio proanūkiu, pianistu R.Zubovu ir ukrainiečių vokaliste Maryna Pylypenko per muziką ir balsą, apmąstymus ir neformalų bendravimą bandysime įprasminti savo dabarties išgyvenimus ir emocijas.

„XX Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ uždarymo koncertas

Tris mėnesius trukęs tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, šįmet kurorte skambėjęs jau 20-ąjį kartą, baigiasi. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Festivalio metu žiūrovams buvo pristatyti profesionalaus meno atlikėjų koncertai ir programos, sakralinės muzikos valandos, tapybos ir fotografijos konkursai ir kt. O rugsėjo 22 dieną, minint Čiurlionio 147-ąjį gimtadienį, jubiliejinį festivalio sezoną iškilmingai užbaigs Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ pasirodymas.

M.K.Čiurlionio namų-muziejaus ekspozicija

1896 m. M.K.Čiurlionio tėvai, pasiskolinę pinigų, įsigijo du rąstinius pastatus. Išorės apdaila buvo parinkta būdinga tam laikotarpiui – apkalimas lentomis. Kiek didesnio antrojo namo (įsigijimo metu buvęs ūkinis pastatas) sienas išbalino ir pertvarkė vidaus erdves į verandą, svetainę, kambarį tėvams ir mažiausiems vaikams, taip pat virtuvę.

Ekspozicijos pradžia – prieškambaris ir virtuvė. Iš prieškambario įėjimas į tėvų kambarį. Šiame kambaryje eksponuojamos Rembranto „Dovydas ir Ūrija“ ir Čiurlionio „Angelas“ reprodukcijos.

Kitas kambarys – svetainė. Čia autentiškas instrumentas, kuriuo grojo vaikai – fisharmonija. Kambaryje eksponuojami Leonardo da Vinci kūrinio „Paskutinė vakarienė“ detalės reprodukcija, medžio raižinys „Nukryžiuotasis“ (liaudies menas). Ekspoziciją papildė pianinas, prie instrumento eksponuojama Čiurlionio paveikslo reprodukcija „Kristus Alyvų kalne“ (1909 m. drobė, aliejus). Rojalis skirtas koncertams, rengiamiems muziejuje nuo 1965 m. Šalia rojalio kabo Čiurlionio paveikslo reprodukcija „Šv. Rokas“ (1907 m. drobė, aliejus).

Ekspoziciją užbaigia veranda, kurioje vasaromis įrengdavo papildomą kambarį. Ant stalo ir lovos eksponuojami traukinio bilietų ir traukinių tvarkaraščių kopijos iš Geležinkelių muziejaus fondo. Taip pat pateiktas Čiurlionių šeimos gyvenamojo namo interjero planas (iš Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atsiminimų).

„Legenda apie Čiurlionį“

Rugsėjo 18 dieną, artėjant M.K.Čiurlionio gimtadieniui (rugsėjo 22 d.), Filharmonijos Mažojoje salėje arfininkė Joana Daunytė rengia rečitalį ir kompaktinės plokštelės „Čiurlionis arfos stygomis“ pristatymą.

„Pagrindinė Čiurlionio muzikos palikimo dalis skirta fortepijonui. Būdama arfininkė, ieškojau būdų priartėti prie nacionalinės muzikos klasiko, kurio muzika žavėjo mane savo emocingumu, nuoširdumu, aistringumu, meile gamtai, tyrumu, šviesiu pasakiškumu. Pajutau, kad ankstyvosios fortepijoninės muzikos aranžuotės arfai gali būti nuostabi duoklė didžiajam Lietuvos menininkui, tad leidau sau pagarbiai prisiliesti prie Čiurlionio fortepijoninės muzikos“, – pasakoja solistė.

„Čiurlionio gimtadieniui“

Nuo 2020-ųjų Tytuvėnų festivalis, Nacionalinė filharmonija ir M.K.Čiurlionio namai Vilniuje rengia kompozitoriaus gimimo dienos koncertus. Taip kuriama tradicija paminėti unikalų Lietuvos menininką klausantis įžymių Lietuvos ir užsienio pianistų (renginiuose jau dalyvavo tokie pianistai kaip Havardas Gimse, Peteris Laulas). Užsienio atlikėjai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją. Kaip yra sakęs pats Čiurlionis: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.“