Knygelėj būtų tilpę skyriai apie dvarų orkestrus, apie Stanislovą Moniušką – Lietuvos muzikantą griežiką (grajek Litewski), apie pirmąją lietuvišką operą – Vydūno „Gilandą“, platesnė studija „Vargonininkų gadynė“ (išmesta iš knygos apie Česlovą Sasnauską), apybraiža „Senieji dainiai“ nuo Valiūno iki Baranausko ir Maironio; būtų buvęs ir skyrelis apie patriotiškas lenkiškas bei lietuviškas sukilėlių dainas. Tarp šių ir liudijančios apie seną lietuvių–lenkų ginklo brolystę. Bent nuo 1831 m. kovų dvasios, kai „Dombrovskio [mozūro] maršas“, pritaikytas Telšių pavieto sukilėlių karinėms bei romantinėms giesmėms.
„Vuonikė mun saka: tuočės
tiktai gausi muni,
kaip išvysi iš Žemaičių
neprietelį šunį.“
