Ko tikėjausi iš šios knygos? Na, žinoma, nusikaltimo ir painaus, ilgo jo aiškinimosi, kol galų gale prisikasama iki tiesos. O ką radau šioje knygoje? Ogi, daug daugiau nei vyliausi. Ne tik nusikaltimą pirmuosiuose puslapiuose, bet ir intrigą ten, kur jos visai nesitikėjau. Pasirodo, Dodžas Hanlis – privatus detektyvas, nepaklūstantis jokioms taisyklėms – aiškinsis šį atvejį. Betgi jis pats yra apipintas įvairių paslapčių... O ar nusikaltimo neturėtų aiškintis labai sumanus, tačiau išskirtinai teigiamas personažas? Dodžas sumanus, bet toli gražu ne „gerietis“, o veikiau žavus moterų viliotojas ir šelmis. Šios jo savybės pasirodė tokios patrauklios, o skaitant toliau paaiškėja, kad šio vyro širdis nesurambėjusi, jis atsakingas ir švelnus, o po detektyvo kauke slepiasi meilės ištroškusi širdis. Pajutau simpatiją Dodžui ir apsidžiaugiau, kad autorė ne tik jaunuosius romano veikėjus apdovanoja meilės siužetu, bet ir senąjį Dodžą.
Kitas personažas – jaunas pareigūnas Skijus. Jis atkaklus ir energingas, taip pat nestokoja sumanumo ir vikriai sukasi ne tik aiškindamasis nusikaltimą, bet ir mergindamas Berę, merginą dėl kurios ir kilo visa ši sumaištis.
Berė ir jos motina Karolina King – žavios ne tik išvaizda, bet ir charakteriais. Tai stiprios ir drąsios moterys, atlaikančios pamišėlio Starkso atakas. Tačiau ir drąsioms moterims reikia meilės, globos ir patikimo vyro šalia. Sandra Brown to nepamiršta, todėl knygon įpina ir jausmų, praturtinančių detektyvą meilės siužetais.
Net nusikaltėlis Orenas Starksas yra įdomus personažas. Jis suplanuoja neįtikėtinus nusikaltimų variantus ir net sumaniems detektyvams užduoda sunkius galvosūkius. Orenas Starksas – beprotis ir genijus, puikiai sprendžiantis galvosūkius ir loginius žaidimus. Vietomis net skaityti būdavo baugu ir tas keistas baugumas beskaitant šiurpuliukais perbėgdavo nugarą. Oho, va čia tai tikras detektyvas!
Detektyvinių ir meilės siužetų sugretinimas vienoje knygoje duoda puikių rezultatų – negalėjau atsitraukti. Įtampa ir jausmai, detektyviniai galvosūkiai ir emocijos, baisūs įvykiai ir šmaikštumas – kur kas daugiau nei tikėjausi ir ieškojau. Beje, kai jau atrodė, kad viskas baigta, autorė staiga ištraukia dar vieną kozirį, ir istorija tęsiasi.
Masinantis ir bauginantis detektyvas su saldžiu meilės prieskoniu. Visų detektyvinių vingrybių pabaigoje išsiskleidžia gražus jausmų žiedas. Berė ir Skijus suranda vienas kitą, o šauniajam Dodžui jo moteris taria: „Aš žinau, kad mane myli taip stipriai, kad galėtum dėl manęs numirti. Bet ar myli tiek, kad nugalėtum mirtį?“ Kietam detektyvui reikia kietos moters, o aš užverčiu knygą šypsodamasi: nė nemaniau rasianti tiek įtampos ir emocijų.
Beje, jei skaitydamos persūdysite ar prisvilinsite maistą, vyrui galite atsikirsti Dodžo žodiais: „Paduok mane į teismą“.
