„Idėjos dažniausiai gimsta naktį“, – atsigręžęs į savo žmoną nusišypsojo „Vaidilos klasikos“ meno vadovas ir pianistas D.Mažintas.
Pasak atlikėjo, naujo klasikinės muzikos projekto idėja kilo, mąstant apie bendrą kultūros situaciją Lietuvoje, taip pat atsigręžus į kaimynines šalis, tokias, kaip Latvija, kuri turi nuostabių koncertinių salių.
„Susitikus su Gediminu, „Vaidilos“ teatro vadovu, pasiūlėme šią puikios akustikos ir nuostabaus grožio erdvę paversti koncertine sale, kuri taptų kamerinės, chorinės ir fortepijoninės muzikos namais, o svarbiausia – klasikos namais“, – nuoširdžiai savo mintimis dalinosi pianistas D.Mažintas, kurio įsitikinimu labai svarbu skatinti jaunų žmonių talentus ir sudaryti jiems galimybę tobulėti.
Paklausus apie patį projekto tikslą, muzikantas tvirtino, jog koncertinių salių, o ypač kamerinių, Lietuvoje labai trūksta, todėl atsiradus galimybei salę panaudoti kilniam tikslui, nesuabejojęs ėmėsi iniciatyvos savo idėją įgyvendinti.
„Jaunam, nors ir labai talentingam, atlikėjui yra labai sunku prasimušti, tačiau kai yra vieta, galimybės, pasiūlymai, tai suteikia tikėjimo savo specialybe ir profesija, noro tobulėti, o sudaryto „Vaidilos klasikos“ sezono repertuaro dėka, garsūs vardai neša su savimi ir jaunų žmonių vardus“, – edukacinį projekto tikslą pabrėžė pianistas.
XXI a. – naujųjų technologijų revoliucijų amžius, kuris skatina ne tik muzikos kūrimo procesų kaitą, bet ir keičia muzikantų kūrinio atlikimo metodus. Kaip, pavyzdžiui, natų skaitymas iš planšetinių kompiuterių, o ne popierinių natų.
„Mūsų tikslas, kad visi „Vaidilos klasikos“ dalyviai grotų ne iš natų, o iš planšetinių kompiuterių, todėl jau esame parengę raštą Apple firmos gamintojams dėl galimybės bendradarbiauti, – teigė D.Mažintas. – Pirmas aspektas, kodėl tai darome, tai norėdami apginti autorių teises, kadangi natos yra apmokestinamos, o antras aspektas yra ekologija: gyvename pasaulyje, kuriame ekologijos labai trūksta, todėl turėti elektronines natų versijas yra modernu ir patogu, – šiuolaikiško požiūrio nestokojo pianistas. –
Tačiau tikrai negalime pamiršti ir popierinių natų, kaip ir knygų, kurios yra tikrosios vertybės, relikvijos, kurių vertė yra neįkainojama“, – pridūrė jis.
Atviros diskusijos su atlikėjais metu išsikristalizavo ir kita smuikininko D.Puodžiuko mintis, kuri uždavė klausimą informacinių technologijų specialistams: „Būtų idealu, jeigu ateityje natų vartymą būtų galima valdyti ne kojos pagalba, kaip yra dabar, o planšetei atpažįstant akių vedimo linijos kryptį“.
Pasak muzikantų, naujosios technologijos turi padėti atlikėjui efektyviau ir praktiškiau organizuoti savo darbo procesus, tačiau neužgožti tikrųjų vertybių. Todėl projekto organizatorių idėja, kuri bus įgyvendinta mėnesio bėgyje, dėka keleivių pervežimo paslaugos „Uber“, leis gyvai bendrauti su „Vaidilos klasikos“ dalyviais.
„Mūsų žinutė visuomenei yra grįžti prie tikrų dalykų, prie gyvo bendravimo su žmonėmis, kas ir yra niekada nesensanti ir tikrąsias vertybes puoselėjanti klasika“, – tvirtai savo mintis dėstė D.Mažintas.
Įpusėjus atviram pokalbiui apie žmonių vertybes ir meilę muzikai, D.Puodžiukas pasidalino savo patirtimi iš šešerių gyvenimo metų Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Amerikoje turėjau galimybę susipažinti su tikrais melomanais, kurie buvo visai kitų sričių specialistai. Medikas, su kuriuo man teko bendrauti, turėjo neįkainojamą muzikinių plokštelių ir natų kolekciją, kuri tuo metu man padarė didžiulį įspūdį.
Žmogus žinojo apie kiekvieną vokalistą, atlikėją, jų interpretacijas, kurias analizavo ir dalinosi savo įžvalgomis, – su didele nuostaba ir džiaugsmu kalbėjo smuikininkas. – Ten mano sutikti muzikos mylėtojai be galo domisi kultūra, muzika, yra visapusiškai išsilavinę žmonės“, – sakė atlikėjas.
Pasak D.Puodžiuko, Lietuvos klausytojas dar nėra toks žingeidus, o vaikams, vedamiems į muzikos mokyklas, per prievartą brukama muzika, vėliau turi tik neigiamas pasekmes.
Pasak jo, Lietuvos klausytojas dar nėra toks žingeidus, o vaikams, vedamiems į muzikos mokyklas, per prievartą brukama muzika, vėliau turi tik neigiamas pasekmes.
„Ne visi vaikai yra talentingi ir gabūs muzikai, tačiau galbūt būtent tas vaikas ateityje taps verslininku, remiančiu kultūrą“, – savo mintimis dalinosi D.Puodžiukas. – Todėl ne visada reikia vaiką įsprausti į kampą, versti jį groti ir primygtinai reikalauti iš jo aukščiausių rezultatų“, – įsitikinęs muzikantas.
Atlikėjas pasakojo, kad anksčiau ar vėliau, dideli verslininkai, turtingi žmonės pajaučia tuštumą viduje, kas byloja, jog ne visada tik materialinė gerovė atneša laimę: „Kai pasidaro tuščia viduje, bėgame ieškoti paguodos, nors kartais ji visai šalia: muzikos dėka vidus niekada neprisipildo tuštuma“.
Pašnekovas įžvelgė ir kitą problematiką šalyje, kuri skatina kalbėti apie tai, jog net ir tikrieji Lietuvos inteligentai yra susiskirstę į savo grupes: medikų, istorikų, muzikantų ir pan.: „Nėra visus vienijančios visumos. Amžinąjį atilsį Leonidas Donskis buvo vienas iš tų didžių žmonių, kuris sugebėjo apjungti visas sritis, jomis giliai domėjosi ir skleidė žinią visai tautai savo išskirtinėmis įžvalgomis ir filosofiniais pamąstymais“, – giliai atsiduso smuikininkas, pridurdamas, jog norėtųsi, kad tokių šviesių žmonių Lietuvoje būtų daugiau.
„Man teko garbė groti L.Donskio laidotuvėse, kur atrodė, kad kiekvienas ten atėjęs turėjo savo santykį su šiuo iškiliu žmogumi, nebuvo jokios įtampos, tik gilus liūdesys ir susikaupimas. Tačiau aš matau ir šviesiąją pusę – labai džiaugiuosi, kad pradėjome tokias diskusijas netradicinėse erdvėse, kurios suteikia galimybę kalbėti apie meną ir įvairias problematikas garsiai“, – pozityviomis mintimis dalinosi D.Mažintas.
Pašnekovai, paklausti, kurios epochos muzika dažniausia skamba jų viduje ir juos įkvepia tam tikrais gyvenimo momentais, D.Mažintas skubėjo atsakyti.
„Į šį kausimą iki šiol nerandu atsakymo. Gyvenimas nuolat keičiasi. Keičiasi jo skonis, suvokimas ir lieka tik vertybės – muzika, menas ir geros knygos“, – su kibirkštėlėmis akyse kalbėjo pianistas.
D.Puodžiukas pridūrė, kad pasaulyje nėra blogos muzikos ir viskas priklauso tik nuo atlikėjo.
„Širdyje mes visi romantikai, – juokėsi smuikininkas. – O jeigu rimtai, visos epochos yra įdomios ir turtingos savo muzikine kalba bei jos išraiškos būdais, tačiau, mano manymu, barokas, klasicizmas ir romantizmas – tai laiko patikrinta muzika, kuri buvo, yra ir bus visada“, – neabejojo muzikantas.
Diskusijai priartėjus prie filosofinių pamąstymų, buvo paliesta „Mūzos“ sąvokos reikšmė ir jos egzistavimo forma. D.Mažintas įvardino pačią svarbiausią savo mūzą – žmoną ir vaiką, kuriuos apibūdino kaip tikrus jausmus ir meilę nešančius kūrybinio ir asmeninio gyvenimo įkvėpėjus, o D.Puodžiukas, pritrardamas, kad mylimas žmogus ir aplinka visada ves į priekį, pridūrė: „Mūza mus lydi nuo mažų dienų. Jeigu tau pavyksta prisijaukinti instrumentą ir muzika tampa tavo draugu, o ne priešu – tave jau lydi mūza“.
Besibaigiant apvalaus stalo diskusijos valandėlei su nuostabiais atlikėjais, kurių galite ateiti pasiklausyti trečiadienį, rugsėjo 28 d. 19 val. į „Vaidilos“ teatrą, paklausėme, kokią misiją su savimi jie nešasi ir kokią žinutę klausytojams siunčia savo atliekama muzika.
„Linkiu visiems pamilti muziką taip, kaip ją mylime mes. Klausytis jos širdimi, atsiribojant nuo aplinkos. Mano manymu, žmogaus tikslas – atrasti savo talentą, kuris yra duotas, ir maksimaliai jį išnaudoti“, – sakė D.Mažintas.
„Klausant muzikos, išnyksta ribos tarp religijų ir rasių. Lankykitės klasikinės muzikos koncertuose ir aplinkui bus mažiau blogio, pamatysite“, – šypsodamasis pokalbį pabaigė D.Puodžiukas.
