Zarasai nuo seno garsėja išskirtiniu gamtos grožiu, vietovės pasididžiavimas – ežerai ir jų salos. Rajone yra net apie 300 ežerų, kurie masina gamtos mylėtojus ir poilsiautojus. Zarasus iš visų pusių supa vanduo, miesto ribos remiasi net į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg būtų iškilę virš ežerų.
Zarasų lopšiu vadinama Zaraso ežero didžioji sala, esanti rytinėje miesto dalyje. Būtent čia iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių vyksta geros muzikos ir linksmybių pasiilgę žmonės. Juos vilioja nepakartojami peizažai, tyras oras, švarus vanduo – mažai žmogaus rankos paliestos gamtos privalumai.
Didžioji sala užima net 44 hektarus. Sala yra viename didžiausių krašto ežerų, kuris užima 313 ha plotą, yra pratakinis, turi labai sudėtingą dugną, gausus seklumų ir įvairių daubų. Be šios salos, Zaraso ežerą puošia dar trys salos: Italijos, Putinų ir Liepų.
XVII amžiuje sala buvo vadinama Anglijos vardu, čia buvo įsikūręs vyrų katalikų vienuolynas, turėjęs didelę ir gražią mūro bažnyčią bei mokyklą. Tačiau 1834 m. jis buvo uždarytas ir nugriautas. Šiaurinėje šios salos dalyje esą buvęs aukštas iškyšulys.
Seni žmonės pasakojo, kad jame, šalia pušies, buvusi labai gili duobė, panaši į šulinį, kurioje gulėję daug brangenybių ir užkeiktų pinigų. Kartą vienas drąsuolis pabandė siekti paslėptų turtų, bet tuo metu atsiradęs… velnias ir įtraukęs jaunikaitį į duobę. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai į Didžiąją salą buvo nutiesę povandeninį medinį tiltą (jis buvo kairiau dabartinio įvažiavimo į salą). Juo kariškiai arkliais įvažiuodavo į ją.
Vėliau tiltu naudojosi ir gyventojai. Tačiau tiltas buvo išardytas, o patekti į salą buvo galima tik valtimi. Galimybė patekti į Didžiąją salą ne tik valtimis buvo įgyvendinta 1958 m., pradėjus tiesti kelią į salą bei supylus pylimą. Vėliau pylimas buvo perkastas ir pastatytas tiltas, kad būtų galima perplaukti ir valtimis.
