Šiųmetinis šventės šurmulys, pasak organizatorių, pranoko visus lūkesčius. Šventė subūrė ne tik pačius geriausius Panevėžio rajono sūrininkus, bet ir suteikė galimybę iš arti pamatyti iki šiol gyvas ir puoselėjamas kaimo sūrininkystės tradicijas.
Bernatonių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Manikienė džiaugiasi, kad šventėje buvo galima paragauti arti pusė šimto skirtingų sūrių. Ant gaspadinių stalų puikavosi ne tik paprastas varškės sūris su kmynais, bet ir kepti, lydyti, rūkyti ir net brandinti sūriai.
Bene įdomiausias šiemet buvo Ėriškių pieno kooperatyvo šventei atvežtas nenokintas fermentinis sūris. Tai kooperatyvo naujiena – eksperimentas, kurį, kaip sako technologė Marija Nemanienė, kartu su Kauno maisto instituto mokslininkais pavyko pagaminti.
Mintį, sukurti tokį sūrį, Nemaniai brandino jau seniai, mat tokio sūrio nereikia ilgai brandinti ar turėti brandintiems sūriams specialių patalpų. Šio nenokinto fermentinio sūrio skonis labai panašus į fetos, tad jis puikiai tinka salotoms, kitiems patiekalams gardinti. O svarbiausia, kad jį galima pagaminti vos per parą, kaip ir bet kurį šviežią naminį sūrį.
Nemaniai stebėjosi, kad „Sūrių šventėje“ naminė produkcija ne tik, kad buvo populiari, bet tiesiog šluote šluojama nuo mugės prekystalių. Kelis šimtus sūrių parduoti atsivežęs kooperatyvas visus sūrius pardavė vos per kelias valandas. Kad žmonės ieško išskirtinumo ir natūralumo džiaugiasi ir šventės organizatoriai. Vadinasi tokių renginių žmonėms reikia.
Šventėje neapseita ir be įspūdingiausių sūrių. Bernatonių žemės ūkio bendrovės kolektyvas šių metų šventei pagamino net tris skirtingų skonių sūrius. Didžiulius kelių kilogramų sūrius su aguonomis ir kmynais moterys gamino savaitę.
Tam sunaudota per pusantro šimto litrų pieno. Bene pats įspūdingiausias ir daugiausiai žiūrovų dėmesio pelnė lyg trijų aukštų tortas atrodantis lydytas saldaus pieno sūris, skirtas patiems mažiausiems šventės dalyviams vaikams.
Kaip pasakoja bendrovės zootechnikė Ina Žičkuvienė šiam sūriui pagaminti prireikė net 50 litrų šviežio karvių pieno. Jis svėrė net 8 kg, o jį pagaminti moterys užtruko net 4 paras.
Paklausus kiek žmonių gamino šiuos sūrius moterys tik šyptelėjo, kad jos dvi. Melžėja Kristina Gumbinienė ne tik padėjo gaminti, bet ir parūpino kokybiško ir šviežio pieno.
„Šventėje buvo galima kaip niekad pasimėgauti vietos gamintojų produkcijos įvairove, iš arti stebėti sūrio gamybos procesą. O kūrybinėse dirbtuvėse ne tik išbandyti sūrio slėgimo procesą, bet ir pasisiūti sūrmaišį ar susimušti šviežio sviesto“, – sako vienas pagrindinių šventės organizatorių Vaidas Virbalas.
Festivalyje netrūko ne tik sūrių degustavimo, bet ir pramogų. Su vaikais į šventę sugužėjusias šeimas viliojo ne tik pamėgtas Panevėžio lėlių vežimo teatras, bet ir teatriukas iš Vilniaus. Iš gretimo Pakuodžiupių kaimo atvykęs žinomas Panevėžio rajono žirgininkas Mindaugas Sekmokas vaikų džiaugsmui į Bernatonius atgabeno net tris mini šetlando ponius.
Šie šuns dydžio poniai ilgam prikaustė ne vieno mažojo panevėžiečio dėmesį. Tačiau nepastebėti neliko ir kiti gyvojo kampelio naminiai gyvūnai. Gardeliuose gaivia medžio paunksme kartu su poniais mėgavosi veršeliai, ožkos. Ant šieno ramiai patupdyta kudakavo višta su viščiukais, ir net naminė rainė katė su kačiukais.
Grojant folkloro ansambliams, šventės švečius linksmino net liaudies instrumentų meistrai iš užsienio. O šventės vinimi tapo linksmieji Sadūnai iš Zarasų ir tikra scenos žvaigždė Aistė Smilgevičiūtė su grupe Skylė.
Bet kaip gi kulinarinio paveldo šventė be sūrių konkurso ir specialaus aukciono. Sudaryta vietos gaspadinių komisija ne tik rinko gražiausią, gardžiausią šventės sūrį, bet ir siūlė jį pirkti aukcione.
