„80 studijų, mokslo ir meno santalkos metų, įprasmintų grožio kūryba, reiškia neabejotiną Akademijos įsišaknijimą Lietuvos kultūrinėje tradicijoje. Žinome, jog menininkai yra ypač jautri pokyčiams, tačiau bene ilgiausiai neprarandanti tapatumo ir moralinių vertybių visuomenės dalis. Tai liudija buvusių ir esamų Akademijos profesorių, be kurių neįsivaizduojama mūsų šiandiena, veikla ir patirtys. Studijoms, kūrybai ir tyrimams susitelkusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenė švenčia savosios Alma mater gimatienį, džiaugdamasi nuveiktais darbais ir suprasdama savo misiją bei atsakomybę už muzikos, teatro, kino ir šokio meno ateitį“, – įžanginę kalbą šventiniame renginyje skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, profesorius Zbignevas Ibelgauptas.
E.Nekrošius yra pirmasis lietuvių teatro menininkas, kuriam už išskirtinį talentą, neeilinius nuopelnus Lietuvos teatrui ir mūsų šalies garsinimą visame pasaulyje suteiktas akademinis garbės gaktaro titulas. Režisierius, išvedęs lietuvių teatrą į pasaulio scenas, išgarsėjo kaip išskirtinio, savojo teatro fenomeno kūrėjas, kurį teatro genijumi dar 1985 metais pavadino garsus amerikiečių dramaturgas Arthuras Milleris.
 |
| Režisierius Eimuntas Nekrošius |
„Esminis E.Nekrošiaus teatro fundamentas – klasikinė dramaturgija ir literatūra. Itin plataus atgarsio teatro pasaulyje sulaukė 1997-2000 m. sukurta vadinamoji tragiškoji trilogija – Williamo Shakespeareo „Hamletas“, „Makbetas“ ir „Otelas“. Taip pat – Senojo Testamento motyvais kurta „Giesmių giesmė“, Johanno Wolfgango Goethe's „Faustas“, Fiodoro Dostojevskio „Idiotas“. Spektakliuose „Idiotas“, „Dieviškoji komedija“, „Rojus“ vaidina dabartiniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmo vaidybos kurso magistrantai, kuriems 2008-2010 m. E.Nekrošius vedė intensyvius meistriškumo kursus“, – apie garbės daktaru tituluotą režisierių kalbėjo Z.Ibelgaubtas.
„Noriu padėkoti Akademijai už šį garbingą apdovanojimą. Ačiū Jai, kad atidarė man sunkias duris. Noriu pasveikinti ir apdovanojimą gavusį V.Landsbergį bei kitus kūrėjus“, – įvertinimu džiaugėsi E.Nekrošius.
Profesorių, habilituotą daktarą V.Landsbergį Lietuvos muzikos ir teatro akademija garbės daktaro titulu įvertino už originalų ir platų lietuvių kultūros tyrimų diskursą, nacionalinių vertybių iškėlimą ir propagavimą tarptautiniu lygiu, įtaigią meninę, mokslinę, kultūrinę, visuomeninę ir švietėjišką raišką, neeilinius nuopelnus Akademijai, valstybei ir pasauliui.
Prestižinius apdovanojimus gavę menininkai buvo pagerbti garbės daktaro regalijomis, diplomu, gėlėmis nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ilga lotyniška prakalba. Garbės daktaro apdovanojimą gavęs V.Landsbergis juokavo, kad garbė gali turėti ir šalutinį poveikį: „Senoji motina žindytoja, kadaise vadinta konservatorija, daugiau nei prieš 60 metų priėmė mane į savo glėbį tam, kad išleistų diplomuotą pianistą. Dabar motina žindytoja daro mane daktaru. Ir ne bet kokiu, o garbės. Dėl galimo šalutinio poveikio reikėjo pasitarti. Ar garbė gali būti gydoma ir pagydoma? Šiaip pernelyg daug ir pernelyg ilgai keliu visokius klausimus. Muzikos garbė – fundamentalus ir pamatinis klausimas. Senovės Graikijoje skelbta, kad muzika persmelkia viską: nuo garbanų iki kojų pirštų nagų. Kuo toliau, tuo labiau šį požiūrį priimu rimtai: galvoju, kad muzika neturi nei pradžios, nei pabaigos.“
Iškilmingą 80-metį Lietuvos muzikos ir teatro akademija pasitiko su Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Eduardo Balsio ir kitų Lietuvos muzikos istorijoje ryškų pėdsaką palikusių menininkų kūriniais, tapusiais akademine muzikos klasika.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos istorija prasidėjo 1919 m., kai kompozitorius Juozas Naujalis Kaune įsteigė muzikos mokyklą, kuri 1933 m. vasario 7 d. buvo perorganizuota į aukštąją mokyklą – Kauno konservatoriją. Būtent nuo šios datos 2013-aisiais skaičiuojami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aštuoniasdešimtieji gyvavimo metai.
Dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ruošiami muzikos, teatro, kino, šokio profesionalai – muzikos atlikėjai, kompozitoriai, dirigentai, muzikos pedagogai, aktoriai, šokėjai, choreografai, teatro režisieriai, kino režisieriai, operatoriai, dramaturgai, vaizdo ir garso režisieriai, muzikologai, etnomuzikologai, teatrologai, kinotyrininkai, meno vadybininkai.
