Tapytojo darbai iškabinti EK pastato, vadinamo Berlaymont, 11 aukšte, netoli Lietuvos deleguoto EK nario Algirdo Šemetos, kuris ir pakvietė susipažinti su menininko kūryba, kabineto. Atidarydamas parodą, jis juokavo bent kartą turėsiantis kalbėti ne apie mokesčius, už kuriuos yra atsakingas Komisijoje.
Lietuvio kūryba sulaukė ne tik EK dirbančių lietuvių, kitų eurokomisarų kabinetų atstovų ir pareigūnų dėmesio. Tarp atidarymo svečių buvo galima pamatyti ir EK viceprezidentą slovaką Marošą Šefčovičių.
A.Gražio darbai šalia kavinės, kur mėgsta rinkti eurokomisarai, kabės tik dvi dienas, ketvirtadienį ir penktadienį. Vėliau jie du mėnesius puoš patalpas, kur dirba A.Šemeta su savo komanda.
 |
| EK nuotr./Audriaus Gražio parodos atidarymas |
EK iš viso eksponuojama 13 darbų iš įvairių ciklų. Kaip portalui 15min.lt sakė autorius, dauguma jų sukurti Briuselyje, kai kurie – net šiais metais.
Paklaustas, ar dažnai pavyksta nutapyti paveikslą vienu ypu, kad jau turi šiųmečių darbų, A.Gražys patikino, jog taip būna dažnai. Tiesa, kartais kyla noras papildyti ankstesnius paveikslus, net tuos, kurių nuotraukos jau būna išspausdintos parodų kataloguose. „Bet būna, kad taisai taisai, o galiausiai tik nupleši drobę ir nieko nebelieka. Kai padaryta, geriau nebeliesti“, – juokėsi jis.
Šio erdvėje A.Gražys – ne naujokas, jo darbai EK jau buvo eksponuoti bent porą kartų. 1998-aisiais lietuvio tapyba buvo galima pasigėrėti dar vienos Briuselyje įsikūrusios organizacijos – NATO būstinėje.
Vienas įdomiausių šiuolaikinių lietuvių menininkų
Užsienin A.Gražys persikėlė dar 2008 m., kai jo žmona Vida tapo Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje kultūros atašė. Menininkas nusprendė, kad šeima turi būti drauge, ir į lagaminą susikrovė drobes, dažus bei teptukus. Šias pareigas moteris eina iki šiol, todėl dailininkas tebegyvena Briuselyje. Kūrybai tai netrukdo. Vienas nuomojamo buto kambarys tapo A.Gražio studija.
Vos atvažiavęs, jis iškart turėjo vykti į Paryžių, kur buvo pakviestas dalyvauti šimtametes tradicijas turinčioje parodoje „Rudens salonas“ („Salon D‘Automne“). Dailininko darbą „Vienas už kito“ atrinko autoritetinga tarptautinė meno ekspertų komisija. Vienoje garsiausių, nuo 1903-ųjų kasmet rengiamoje tarptautinėje Paryžiaus menų mugėje jo kūryba buvo eksponuota ir vėliau.
Prestižinėje parodoje, kurioje publika atrado ne vieno vėliau išgarsėjusio prancūzų menininko darbus, buvo eksponuojami tarptautinį pripažinimą pelnę įvairių šalių menininkų ir konkurso būdu atrinktų dailininkų kūryba.
Šiemet 50-metį švęsiantis A.Gražys – vienas žymiausių Lietuvos abstrakcionistų ir vienas įdomiausių šiuolaikinių lietuvių menininkų. Vilniaus dailės akademijoje jis yra baigęs tapybos studijas.
Dailininkas aktyviai dalyvauja parodose ir projektuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Yra surengęs daugiau nei 20 parodų Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Brazilijoje, Japonijoje. Jo darbai eksponuoti pusšimtyje grupinių parodų galerijose nuo Čikagos ir Vašingtono iki Kazachstano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kinijos.
A.Gražys sukūrė scenografiją miuziklui „Tadas Blinda“ ir spektakliui „Moljeras“. Šiemet Lietuvoje numatomos dvi jo darbų parodos.
Asmeniniame tinklalapyje savo kūrybą menininkas vadina „harmonijos ir intelekto žaidimais“. Jis vertinamas dėl emocingų, daugiasluoksnių ir savotišką energiją spinduliuojančių kūrinių, inovatyvių technikų, dažnai tapantis staigiais, pavieniais teptuko brūkštelėjimais.
Dailininkas tikina specialiai nesiekiantis būti madingas: „Kurdamas neteikiu didelės reikšmės madingoms kryptims. Savo darbus, sukurtus per pastaruosius porą metų, galėjau nutapyti ir prieš dešimtmetį. Kas yra mada mene? Pasibjaurėjimo estetika gal būti madingo modernaus meno pavyzdys, bet man ji nepriimtina. Kuriu, atspindėdamas harmoniją, intelektą ir minčių gilumą.“
A.Gražio kolekcijoje – ne vienas apdovanojimas iš įvairių plenerų ir kitų renginių. Prieš dešimtmetį Portugalijos prezidentas Jorge Sampaio lietuvį apdovanojo Nuopelnų ordino Karininko kryžiumi.
