„Įkūrus bendrą su Kauno savivaldybe įstaigą būsime didesnis juridinis vienetas, kuris jau gali pretenduoti į Europos Sąjungos fondus, valstybės investicines programas atkuriant bažnyčią“, – aiškino R.Šumbrauskis.
Šiuo metu bažnyčioje atnaujinamas fasadas. „Visi darbai iki šiol buvo atliekami iš rėmėjų aukų. Didžiausiais laukiantis darbas – vidaus interjero tyrimai ir restauracija. Norime atkurti brandaus baroko freskas, koplyčias. Vien kultūros paveldo objekto restauracijos projekto rengimas kainuoja brangiai“, – kalbėjo klebonas.
Didžiausiais laukiantis darbas – vidaus interjero tyrimai ir restauracija.
Kai kurie Kauno tarybos nariai mano, kad vertėtų kurti vieną bendrą įstaiga su keliomis bažnyčios, nes šiuo metu tokio tipo įstaigos stigiamos su atskiromis parapijomis. Kauno savivaldybė jau yra įsteigusi bendras įstaigas „Domus Laudis“ (įsteigta su šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinų vienuolynu), „Soboro projektai“ (kartu su šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia), „Prisikėlimo projektai“ (kartu su Kristaus prisikėlimo bažnyčia).
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis atsakė, kad kiekviena parapija savo turtą tvarko atskirai. Kauno meras Andrius Kupčinsks priminė, kad savivaldybei tokių bendrų su parapijomis įstaigų kūrimas kainuoja labai mažai. „Savivaldybės įnašas į jas yra po 100 litų“, – teigė jis.
Šalia Nemuno stovinti Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia – brandžiojo baroko meno paminklas. Tikėtina, kad ją suprojektavo Pažaislio kamaldulių vienuolyno statytojas architektas Pietro Puttini. Tai dvibokštis vienanavis lotyniško kryžiaus plano pastatas su dviem simetriškai išdėstytomis koplyčiomis bei zakristijomis iš šonų. Greta bažnyčios yra buvęs karmelitų vienuolynas.
Bažnyčios ištakos siekia 1510 m. liepos 10 d., kai Kauno gyventoja Darata Nabienė paaukojo žemės sklypą prie Nemuno Šv. Kryžiaus vardo bažnyčios statybai. 1700 m. birželio 27 d. Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostauskas pašventino naujai pastatytą mūrinę Šv. Kryžiaus Išaukštinimo ir Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčią.
1770 m. Basųjų karmelitų ordino vienuoliai sudarė sutartį su Kauno miesto magistratu ir Šv. Kryžiaus parapijos klebonu, pagal kurią ši bažnyčia atiteko jiems. 1772 m. rugpjūčio 7 d. vienuoliai apsigyveno prie Šv. Kryžiaus bažnyčios, pasistatė šalia jos erdvų, mūrinį dviejų aukštų vienuolyną.
Šv. Kryžiaus bažnyčia išsiskiria prasminga ikonografine panorama.
XIX a. pražuvo daug bažnyčios meno vertybių, barokinė vidaus įranga buvo išgriauta. Tačiau išliko tikinčiųjų itin gerbiamas Karmelitų Dievo Motinos atvaizdas (XVII a. pab.–XVIII a. pr.), šiuo metu kabantis koplyčioje įrengtame to paties vardo altoriuje.
Šv. Kryžiaus bažnyčia išsiskiria prasminga ikonografine panorama. Pats seniausias išlikęs sienų tapybos kūrinys glaudžiai susijęs su tuometiniais bažnyčios šeimininkais karmelitais. Tai XVIII a. antroje pusėje kupole nutapyta panoraminė kompozicija „Elijo ėmimas į dangų ugnies vežim“u. Likusios septyniolika XIX a. akademiniam stiliui priskiriamų kompozicijų įvairiais aspektais atskleidžia Kristaus slėpinių temą.
