Specialiame paviljone vilniečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su pirmųjų LDK auksinių monetų istorija bei tapti pasakojimais apipintos Žygimanto Augusto ir jo mylimosios Barboros Radvilaitės meilės istorijos dalimi.
„Paviljono lankytojai iš arčiau pamatys, kaip atrodė pirmosios Vilniuje pagamintos auksinės monetos – Žygimanto Augusto dukato – tiksli kopija. Sakydamas „iš arčiau“, tikrai neturiu omenyje eilinės ekspozicijos. Kviečiame lankytojus į interaktyvų istorinį nuotykį, kurio metu bus galima patiems su monokliu ieškoti, pasak legendos, Valdovų rūmuose pradingusios didiko monetos“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.
Pasakojama, kad draskomas abejonių – pasimatyti su Barbora Radvilaite ar likti rūmuose – Žygimantas Augustas kaskart mesdavo monetą. Kartą auksinį pinigą jis švystelėjo taip aukštai, kad šis kažkur užkrito ir nebenusileido. Valdovas suprato, kad tai – Dievo ženklas pagaliau apsispręsti ir, nepaisant visų prieštaravimų, vesti mylimąją.
Lietuvos monetų kalyklos išleidžiama auksinė monetos replika, kurios per specialiai paviljone įtaisytą monoklį ieškos vilniečiai, yra identiška XVI a. naudotam originalui tiek dydžiu, tiek svoriu, tiek aukso kiekiu.
„Žygimanto Augusto dukatai – tai pirmosios Lietuvoje taip tiksliai ir autentiškai atkurtų auksinių monetų kopijos. Jų gamybai buvo panaudoti reti originalai. Išlietos jos iš gryno 999 prabos aukso”, – pasakoja Modestas Katkevičius, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas.
Itin riboto tiražo monetų replikų kaina svyruoja nuo 800 iki 6 tūkst. litų. Brangiausių – 10 dukatų – monetos replikos išleista tik 120 vienetų, 3 dukatų – 250 vienetų, 1 dukato – 500 vienetų.
Kaip teigia Dalius Avižinis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas, nedideliais kiekiais auksiniai dukatai buvo kaldinami ir XVI a., kuris buvo kunigaikštystės klestėjimo laikotarpis.
„Iki Žygimanto Augusto buvo kaldinami sidabriniai pinigai. Ir tik jo įsakymu pradėti gaminti pinigai iš aukso. Tiesa, auksiniai pinigai LDK buvo kaldinami tik ypatingomis progomis. Apyvartoje jie vaidino simbolinį vaidmenį – buvo dovanojami svečiams, teikiami karaliaus pasiuntiniams. Tai buvo valdovo galios, įtakos ir stiprybės simbolis. “, – teigia D. Avižinis.
Istorija apie pirmąją auksinę monetą paviljone bus pristatyta keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, lenkų ir rusų. Interaktyvaus paviljono Katedros aikštėje architektai Ieva Saldauskaitė ir Gabrielius Šegždavičius.
