Dienraštis „The Guardian“ pateikia labiausiai šokiruojančių performansų dešimtuką.
Dingęs olandas
Dabar jau niekas nebesužinos, ar menininkas Basas Janas Aderis ketino mirti vykdydamas savo projektą „Ieškant stebuklo“. 1975 metais olandas išplaukė iš Keip Kodo, JAV, ketindamas maža valtele perplaukti Atlanto vandenyną. Šios meninės akcijos dalis buvo ir pilkų Los Andželo atvaizdų serija – menininkas tarsi išplaukė į vandenyną, ieškodamas kažko gilesnio nei greitkeliai ir greitas maistas. Jo sudužusi valtis vėliau buvo rasta netoli Airijos krantų. Ji buvo tuščia.
Marina ir ugnies žvaigždė
Šiandien ji laisvalaikį leidžia su Lady Gaga, tačiau 1974-aisiais Belgrade gimusi Niujorko menininkė Marina Abramovič taip pat vos netapo vaizduotės kankine. Per performansą pavadinimu „Rhythm 5“ ji ant galerijos grindų padėjo didelę medinę penkiakampę žvaigždę, apliejo ją benzinu ir padegė. Į liepsnas ji mėtė savo kojų bei rankų nagus ir plaukus, kuriuos nukirpo žiūrovų akivaizdoje. O tada ir pati šoko per liepsnas į žvaigždės centrą. Ji nežinojo, kad ugnis buvo sudeginusi visą deguonį, o žiūrovai per dūmus tik po kurio laiko pamatė, kad menininkė prarado sąmonę. M.Abramovič buvo ištraukta iš savo pačios meno kūrinio pačiu laiku ir nuvežta į ligoninę.
Peršautas ir prikaltas prie mašinos
1971-aisiais jaunas amerikiečių menininkas Chrisas Burdenas ramiai stovėjo prie sienos, kol į jį nusitaikęs draugas peršovė jam ranką. Tai buvo žiaurus laikotarpis, JAV kariavo Vietname, o šalies miestuose siautė riaušės. Baltais marškinėliais ir džinsais apsirengęs Ch.Burdenas po šūvio griebėsi už savo rankos ir atrodė išsigandęs, nors pats viską suplanavo. Jis netrukus išsigydė žaizdą ir prisikalė prie „Volkswagen“ automobilio.
Paslėpta masturbacija
1972 metais surengtame performanse „Seedbed“ amerikiečių menininkas Vito Acconci vienoje Niujorko galerijoje pastatė netikras grindis ir pasislėpė po jomis. Garsiakalbiai jo balsą transliavo galerijos erdvėje. Medinėmis grindimis einantys lankytojai girdėjo, kaip menininkas murma, įtraukdamas juos į savo seksualines fantazijas, ir masturbuojasi. Tai taikliai atspindėjo R.Nixono eros paranoją.
Kastracijos mitas
Gali būti, kad žaloti savo paties genitalijas Piotrą Pavlenskį įkvėpė pasakojimai apie austrų menininką Rudolfą Schwarzkoglerį. Kai menininkas mirė 1969 metais, visuomenė buvo įsitikinusi, kad jis nusižudė nusipjaudamas savo lyties organą. Išties, kastracijos vaizdai figūruoja šio akcionisto iš Vienos kūryboje, tačiau jie būdavo suvaidinti. Iš tiesų jis mirė iškritęs pro langą.
Chirurge, pakeiskite mane
1990 metais prancūzų menininkė Orlan pradėjo projektą „Šventosios Orlan reinkarnacija“, kurio metu chirurginėmis operacijomis keitė savo išvaizdą. Jos tikslas – susikurti naują išvaizdą, remiantis Vakarų dailės grožio standartais, tokiais atvaizdais kaip S.Botticellio Venera ar „Mona Liza“. Projektą ji pavadino „kova prieš prigimtį“.
Lygias teises kiborgams
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, Orlan operacijos atrodo ne tiek kaip feministinis kūno menas, kiek kultūrinės kiborgų ir posthumanistinių transformacijų manijos pradžia. Ir čia pasirodo katalonas Neilas Harbissonas – jis gimė negalėdamas skirti spalvų, bet jam buvo implantuotas prietaisas, padedantis jas „išgirsti“. 2004 metais jam buvo leista su šiuo „kūno tęsiniu“ nusifotografuoti paso nuotraukai – didelis pasiekimas kovoje už kiborgų teises. Jis yra Kiborgų fondo įkūrėjas.
Yoko ir žirklės
1964 metais surengtame performanse „Cut Piece“ Yoko Ono atsiklaupė ant grindų ir šalia padėjo žirkles. Žiūrovai galėjo prieiti ir nukirpti bet kurią jos drabužių dalį. Performansas prasidėjo gana mandagiai, tačiau jos drabužiams virstant skarmalais atrodė vis grėsmingiau.
Kraujo vonia
Hermannas Nitschas priklausė Vienos akcionistų judėjimui, kurio nariai šokiravo Austriją smurto, kraujo, ir tariamo savęs kankinimo vaizdais. Vis dėlto jo vagneriškasis Gesamtkunstwerk buvo „Orgiškų misterijų teatras“ – menininko pilyje minios jaunų žmonių maudydavosi kraujuje ir aukodavo gyvulius. Paskutinį kartą toks ritualas vyko 1998 metais.
Kiaušiniai su padažu
2012 metais japonų menininkas Mao Sugiyama, siekdamas atkreipti dėmesį į aseksualų teises, chirurginiu būdu pašalino savo lyties organus. Palaikęs šaldytuve jis juos iškepė ir pavaišino draugus. Tad kas yra menas? Sunku pasakyti, kol neparagavai.
