Kaune, LSMU bibliotekos ir informacijos centre susirinkę medikai, studentai ir dailininkai turėjo galimybę susipažinti su itin atvirai apie realias žmonių sveikatos istorijas pasakojančios parodos „Perspektyvos: nutiesiant tiltą iš praeities į ateitį“ eksponatais.
Diagnozę nustato iš paveikslo
Kaip išdavė vienas parodos iniciatorių Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas, parodos tikslas – didinti žinomumą apie imuninės sistemos ligas.
„Ligos simptomus jie pavaizduodavo taip tiksliai, jog ir šiandien iš menininkų darbų galima nustatyti, kuo sirgo nutapytas žmogus“, – pasakojo prof. L. Kupčinskas.
„Svarbu, jog ir šiomis ligomis sergantieji nebūtų izoliuoti nuo visuomenės, informacijos. Ne ką mažiau svarbu apie sveikatą kalbėti ir sveikiems žmonėms. Reikia, kad sveikieji suprastų, jog liga paciento neturi izoliuoti nuo gyvenimo. Kalbant apie meną ir mediciną, jau nuo senų laikų dailininkai savo darbuose vaizdavo įvairiomis ligomis sergančius žmones. Ligos simptomus jie pavaizduodavo taip tiksliai, jog ir šiandien iš menininkų darbų galima nustatyti, kuo sirgo nutapytas žmogus“, – pasakojo L. Kupčinskas.
LSMU profesoriui pritarė ir klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius. „Netiesa, jog menas ir mokslas neturi nieko bendra. Šios abi sritys viena kitą tik papildo. Iš išlikusių paveikslų šiandien galime atsekti medicinos vystymosi istoriją“, – kalbėjo R. Jurkevičius.
Gyvenimus keičiančios ligos
Tapytojų darbus apžiūrinėdama Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė pabrėžė, jog imuninės sistemos ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, Krono ir kitos ligos, šiandien diagnozuojamos vis dažniau. „Tai tikrai nėra reta problema, todėl kalbėti apie tai yra būtina“, – sakė A. Baranauskaitė.
Reumatologijos klinikos gydytojos reumatologės doc. Margaritos Pileckytės nuomone, žmonės neretai klysta manydami, jog sustiprinus imunitetą, nesirgs ir imuninės sistemos ligomis. „Šios ligos neretai diagnozuojamos jauniems žmonėms. Tai verčia jaunuolius keisti gyvenimo būdą, atkreipti dėmesį į darbo vietos pasirinkimą. Juk neretai tokia liga yra diagnozuojama visam gyvenimui. Džiugu, kad apie tai kalbame ir meno pagalba. Tai yra kitokia, tačiau kartu ir labai svarbi išraiškos forma“, – sakė medikė.
„Buvo tikrai gera kalbėtis su žmogumi, kuris suprato mane. Jauna menininkė Julija verkė klausydamasi pasakojimo, nevengė užduoti klausimų“
Istorija pravirkdė menininkę
Kaunietė Danguolė Panebažienė Bechterevo liga serga jau septynerius metus. Nepakeliamą skausmą tvėrusi moteris savo ligos istorija pasidalijo su menininke, kuri, įkvėpta moters pasakojimo, sukūrė instaliaciją.
„Buvo tikrai gera kalbėtis su žmogumi, kuris suprato mane. Jauna menininkė Julija verkė klausydamasi pasakojimo, nevengė užduoti klausimų. Žinote, ši liga sukausto visą kūną, iš pradžių atrodė, jog tai yra neįveikiamas košmaras, tačiau nors ir kankinausi, išlikau pakankamai rami“, – rodydama nuotrauką su jos istorijos įkvėpta instaliacija kalbėjo kaunietė.
Mums pasiteiravus, kaip dabar ji jaučiasi, D. Panebažienė tik nusišypsojo: “Dabar jaučiuosi sveika ir tuo džiaugiuosi”.
Išskirtinė ir itin atvira paroda lankytojų lauks iki pat rugsėjo 8 dienos.
